Užfiksavo gigantišką giliavandenę medūzą: tarsi vaiduoklis plaikstosi 10 metrų ilgio čiuptuvais – ką žinome apie šį padarą? (Foto, Video) ()
Giliavandenis robotas, besidarbuojantis Monterėjaus įlankoje, sugebėjo užfiksuoti neįtikėtinai retus milžiniškos giliavandenės medūzos vaizdus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per 34 giliavandenių tyrimų metus Monterėjaus įlankos akvariumo tyrimų institutas (MBARI) tūkstančius kartų išsiuntė nuotoliniu būdu valdomas transporto priemones (ROV) į giliavandenes jūras, tačiau tai tik devintas kartas, kai jie užfiksavo milžinišką giliavandenę medūzą (lot. Stygiomedusa gigantea).
Fantastiškoje naujoje filmuotoje medžiagoje pavyko išvysti milžinišką medūzą iš trijų skirtingų perspektyvų.
Iš arti galima pamatyti pulsuojantį 1 metro pločio varpą (skėtį) ir jos permatomą tamsiai raudonos spalvos kūną su keturiais ilgais čiuptuvais, klaikiai banguojančiais fone.
990 metrų gylyje saulės šviesa visiškai išnyksta, todėl rausvas medūzos minkštimas atrodo ypač juodas bet kurioms šalia esančioms akims.
Iš viršaus medūza atrodo beveik kaip skrybėlė, užmauta ant vaiduoklį primenančio rėmo.
Iš toliau medūzos dydis tampa dar įspūdingesnis. Šiame kadre medūzos oralinės rankos plaikstosi maždaug 10 metrų nuo varpo.
S. gigantea medūza pirmą kartą buvo aptikta 1899 m. ir nors manoma, kad ši rūšis plaukioja viso pasaulio vandenynuose, išskyrus Arktį, 2009 m. šis padaras buvo oficialiai pastebėtas tik 110-ąjį kartą per net 110 metų.
Prieš išrandant ROV, mokslininkai naudojo tralus, kad tyrinėtų būtybes giliavandenėse jūrose. MBARI mokslininkai teigia, kad medūzos šilkinės išvaizdos kūnas, iškėlus į paviršių, virsta želė drebučiais. Todėl povandeniniai robotai yra vieni geriausių būdų stebėti šiuos nepagaunamus gyvūnus ir sužinoti apie juos daugiau.
Vienoje vaizdo įrašo atkarpoje mokslininkai taip pat užfiksavo tarp medūzos čiuptuvų ir greta jos plaukiojančias žuvis. Manoma, jog tai yra reta Thalassobathia pelagica rūšies žuvis, turinti simbiotinį ryšį su šia medūza. Plaukiodamos tarp medūzų čiuptuvų, žuvys minta maisto likučiais. Be to, čiuptuvai joms suteikia tam tikro lygio apsaugą.
Mokslininkai įtaria, kad šios medūzos mitybos racioną sudaro daugiausia planktonas ir mažos žuvys, tačiau, atsižvelgiant į jos polinkį plaukioti tūkstančio metrų ar dar gilesniuose vandenyse, vis dar labai mažai žinome, kaip ji išgyvena tokiomis sąlygomis.
