Milžiniški Romos imperatoriaus Kaligulos orgijų laivai, tviskėję nematyta prabanga ir technologijomis – jiems iškelti Musolinis įsakė nusausinti ežerą (Foto, Video)  ()

1928–1932 m. du didžiuliai mediniai laivai, kurie kadaise priklausė imperatoriui Kaligulai ir daugiau nei devyniolika šimtų metų išgulėjo Nemi ežero dugne, buvo ištraukti į paviršių per bene didžiausią kada nors atliktą povandeninį archeologinį atkūrimą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nemi laivai buvo du laivai, iš kurių vienas didesnis, pastatyti valdant Romos imperatoriui Kaligulai I (valdė 37-41 m. po Kr.). Laivai plaukiojo Nemio ežere, esančiame 30 km į pietus nuo Romos.

Nors apie laivų paskirtį tik spėliojama, didesnis laivas buvo įmantrūs plūduriuojantys rūmai, kuriuose buvo daug marmuro, mozaikinių grindų, šildymas ir vandentiekis, bei patogumai, tokie kaip vonios.

Abiejuose laivuose buvo naudojamos technologijos, kurios, kaip manoma, istoriškai buvo sukurtos daug vėliau. Teigiama, kad imperatorių paveikė prabangus helenistinių Sirakūzų ir Ptolemėjų Egipto valdovų gyvenimo būdas.

Vienas žaviausių viso reikalo aspektų buvo tai, kad žinios apie du didžiulius laivus, esančius ežere, niekada nebuvo prarastos per amžius, nuo Kaligulos valdymo iki XX a. Įvairiu laiku buvo atlikti keli bandymai ištraukti laivus, tačiau dauguma jų baigėsi nuolaužų degradacija ir artefaktų grobimu.

Nemi ežeras yra nuostabaus grožio vieta. Jis susiformavo seno ugnikalnio krateryje, o pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio reiškiančio „giraitė“. Jo plotas yra 1,67 km2 , o didžiausias gylis – 33 metrai.

 

Per visą istoriją čia buvo garbinamos įvairios dievybės. Vietovė daugiausia siejama su deive Diana, o ežeras senovėje buvo žinomas kaip Speculum Dianae arba „Dianos veidrodis“.

Imperatorius Kaligula valdė labai trumpai. Jis valdė nuo 37 m. iki 41 po Kr. Istorikai paprastai jį vaizduoja kaip žiaurų megalomaną, kuris per metus sugebjo iššvaistyti visus imperatoriškojo iždo išteklius, kuriuos sukaupė jo pirmtakas Tiberijus.

Trumpas Kaligulos viešpatavimas staiga baigėsi, kai jį nužudė Pretorijos gvardijos nariai, kurie buvo susierzinę dėl jo ištvirkusio elgesio ir neapgalvotų išlaidų. Jam buvo 28-eri metai.

Yra daug spėlionių, kodėl imperatorius Kaligula pasirinko statyti du didelius laivus tokiame mažame ežere. Remiantis laivų dydžiu, ilgą laiką buvo manoma, kad tai pramoginės baržos, tačiau, kadangi ežeras buvo šventas, pagal romėnų teisę joks laivas negalėjo juo plaukti.

Kaip vieną iš savo karališkųjų aistrų, imperatorius Kaligula įsakė pastatyti kelias dideles baržas Nemi ežere. Dviejų laivų, kurie tais laikais buvo vadinami Prima Nave ir Seconda Nave (pirmasis laivas ir antrasis laivas), matmenys buvo atitinkamai 70 m x 20 m ir 73 m x 24 m.

 

Nors beveik nekyla abejonių, kad laivai buvo pastatyti pagal kaprizingą išlaidaujančio despoto užgaidą, jų paskirtis ir galutinis panaudojimas jau seniai yra mokslininkų ir istorikų diskusijų objektas.

Kai kurie teigia, kad Kaligula pastatė baržas, kad parodytų Sirakūzų, Sicilijos ir Ptolemajų valdovams Egipte, kad Roma gali prilygti bet kuriai prabangiai pramogų baržai, kurią jie kada nors pastatė.

Kiti mokslininkai teigia, kad Kaligula vieną iš savo laivų suprojektavo kaip plūduriuojančią šventyklą Dianai, o kai kurie teigia, kad kitas laivas galėjo būti naudojamas kaip plūduriuojantys rūmai, kur Kaligula ir jo dvariškiai galėjo pasinerti į orgijas, kurias istorija jam priskyrė.

Romėnų istorikas Seutonijus (69-122 m. po Kr.) dvi didžiausias baržas apibūdino kaip pastatytas iš kedro medžio, puošto brangakmeniais, gausia skulptūra, aukso ir sidabro indais, purpurinio šilko burėmis ir alebastro bei bronzos vonios kambariais. Grindys buvo išklotos stiklo mozaika, langai ir durų staktos – iš bronzos, daugelis dekoracijų buvo neįkainojamos.

Romėnai gamino rutulinius guolius iš švino ir tikriausiai naudojo rutulinius guolius Nemi laivuose, kad dievų statulos suktųsi arba judintų vėjarodžius. Plokščiadugnės Nemi baržos nebuvo savaeigės.

 

Vietoj to, jie buvo pritvirtinti prie kranto grandinėmis ir tiltais, nusidriekusiais per vandenį, kad žmonės ir kroviniai galėtų patekti į laivą. Remiantis kai kuriais istoriniais pasakojimais, Kaligulos laivai buvo orgijų, žmogžudysčių, žiaurumo, muzikos ir sporto scenos.

Tęsinys kitame puslapyje:




Iškėlimas

Vietiniai žvejai visada žinojo apie nuolaužų egzistavimą ir tyrinėjo jas bei surinko smulkius artefaktus, dažnai naudodami griebimo kablius, kuriuos parduodavo turistams.

1446 m. kardinolas Prospero Colonna ir Leonas Battista Alberti atrado laivų nuolaužas gulinčias 18,3 metro gylyje, kuris tuo metu buvo per gilus veiksmingam gelbėjimui. Jie padarė didelę žalą laivams, naudodami lynus su kabliais, nuplėšdami nuo jų lentas.

1827 m. atgijo susidomėjimas Kaligulos laivų iškėlimu. Annesio Fusconi pastatė plūduriuojančią platformą, iš kurios ketino iškelti nuolaužas, tačiau keli jo trosai nutrūko, todėl jis sustabdė darbus, kol suras tvirtesnių trosų. Grįžęs jis pamatė, kad vietiniai gyventojai išardė jo platformą, kad pagamintų vyno statines, todėl jis atsisakė projekto.

Atradimas įrodė, kad romėnai sugebėjo statyti didelius laivus.

 

Fašistinė Benito Mussolini vyriausybė maždaug penkerius metus – nuo 1928 m. spalio iki 1932 m. spalio – dirbo siekdama atkurti Kaligulos laivus. Musolinis įsakė antikvarui Guido Ucelli, Italijos laivynui, civilinių inžinierių, pramonės inžinieriams, privatiems asmenims ir archeologams nusausinti Nemio ežerą.

Vietiniai žmonės ir archeologai žinojo apie senovės romėnų požeminį tunelį, kuris jungė ežerą su už kraterio esančiomis fermomis. Jie sujungė jį su plūduriuojančia siurbimo platforma. Naudodami galingus siurblius ir vandens semtuvus, darbininkai sumažino ežero lygį ir iki 1931 m. birželio 10 d. iškėlė pirmąjį laivą, o antrasis pasirodė nusekusio ežero dugne.

Iki to laiko vandens lygis buvo nukritęs daugiau nei 20 metrų, prireikė pašalinti daugiau nei 40 milijonų kubinių metrų vandens. Po beveik 1900 metų Nemi ežero dugne laivai vėl išniro iš vandens.

Dėl techninių problemų antrąjį laivą pavyko iškelti tik 1932 m. spalį.

Ankstesnių bandymų juos iškelti nuniokojimas buvo akivaizdus. Beveik visi originalūs viršutiniai kūriniai buvo nuplėšti, o tai, kas liko, gulėjo korpuso viduje su daugybe kitų artefaktų.

 

1936 m. sausį buvo atidarytas virš abiejų laivų pastatytas muziejus, kurio atidaryme dalyvao pats Musolinis.

Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. gegužės 31 d. naktį laivus sunaikino gaisras. Keletas JAV armijos sviedinių pataikė į Nemi ežero muziejų apie 20 val. ir padarė nedaug žalos, tačiau privertė vokiečių artileriją palikti teritoriją. Tada po kelių valandų iš muziejaus kilo dūmai ir netrukus du laivai sudegė, nors muziejaus betoninė konstrukcija buvo mažai apgadinta.

Nemi ežero muziejus buvo atkurtas ir vėl atidarytas 1953 m. Per gaisrą taip pat išliko nuotraukos, piešiniai iš Italijos karinio jūrų laivyno tyrimų ir archeologo G. Gatti piešiniai, todėl menininkai ir architektai galėjo atlikti dviejų laivų rekonstrukcijas.

Erdvėse, kuriose kažkada buvo du didžiuliai „Nemi“ laivai, dabar demonstruojami sumažinto mastelio modeliai, pastatyti karinio jūrų laivyno laivų statykloje netoli Neapolio, ir bronzos bei kitų gaisro metu išlikę artefaktai. Šalia Nemio ežero muziejaus eksponuojama natūralaus dydžio burlaivio korpuso rekonstrukcija.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(98)
(3)
(95)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()