Tačiau vėliau visa televizijos komanda, anot Jumaševo, buvo uždaryta kambaryje be telefono ir iš jų buvo atimti gavikliai (peidžeriai), kad žinia apie atsistatydinimą nenutekėtų anksčiau laiko. Jie nebuvo paleisti, kol visa šalis nepamatė TV kreipimosį.

Juostą su įrašytu kreipimusį į TV centrą atgabeno pats Valentinas Jumaševas šarvuotu limuzinu, priekyje lydint kelių milicijos automobiliui.

Pirmosios valandos po

Įrašęs kreipimąsi, Jelcinas susitiko su patriarchu Aleksijumi, įteikė branduolinių galvučių mygtuko portfelį ir atsisveikindamas pietavo su teisėsaugos ir saugumo agentūrų vadovais, kurie per televizorių vėl stebėjo jo kreipimąsi. Ten Jelcinas Putiną jiems oficialiai pristatė kaip laikinai pareigas einantį prezidentą. Jis įteikė V. Putinui dovaną – rašiklį, kuriuo pasirašė dekretus (įskaitant dekretą dėl jo atsistatydinimo). Jo atsisveikinimo žodžiai Putinui buvo tik: „Rūpinkis Rusija“.

„Borisas anksti grįžo namo, dar buvo šviesu. Į savo Kremliaus biurą jis negrįžo nė karto“, – prisiminė jo žmona Naina.

Įėjęs į savo namus Jelcinas pasakė: „Bilas Klintonas (tuometinis JAV prezidentas) automobilyje paskambino man. Aš su juo nekalbėjau, pažadėjau, kad perskambinsiu. Galiu sau tai leisti – aš jau nebe prezidentas.“

Eros pabaiga

Kai kurių žinia apie prezidento atsistatydinimą nenustebino: B. Jelcinas tris kartus buvo susidūręs su apkaltos procedūra. Be to, paskutinis toks bandymas įvyko likus vos keliems mėnesiams iki Naujųjų metų kreipimosi.

Irina Khakamada, 1999-ųjų gruodį perrinkta į Valstybės Dūmą, o vėliau tapusi vicepirmininke, buvo viena iš tų, kuriai atsistatydinimas nebuvo staigmena. „Juk aš buvau politikė, gavau įvairių nutekėjimų ir supratau, kas vyksta“, – sakė ji.

Visus be išimties sužavėjo Jelcino kalba, kuri, kaip sakė Khakamada, buvo „tragiška ir ištarta niūrioje būsenoje“. 1999 m. gruodžio 31 d. ji su draugais buvo slidinėjimo kurorte. Jų reakcija buvo labai emocinga: „Jus pribloškė tekstas, ypač žodžiai: „Noriu paprašyti tavęs atleidimo.“ Visi pradėjo verkti. Ne, neverkti, bet jiems buvo liūdna. Buvo žmonių, kuriems Jelcinas nepatiko, bet visi suprato, kad tai eros pabaiga. Ir jie buvo teisūs“.

„Noriu paprašyti jūsų atleidimo, - sakė Jelcinas, - nes daugelis mūsų vilčių neišsipildė. Ir tai, ką manėme, kad bus lengva, pasirodė skausmingai sunku. Prašau atleidimo už tai, kad nepateisinome kai kurių vilčių tų žmonių, kurie tikėjo, kad iš pilkos, sustingusios, totalitarinės praeities galėsime vienu šuoliu žengti į šviesią, klestinčią ir civilizuotą ateitį. Pats tuo patikėjau. Atrodė, vienas šuolis – ir viską įveiksime. Tačiau to nepavyko padaryti vienu šuoliu.“

Borisas Jelcinas mirė 2007 m. balandžio 23 d.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()