Kokia tikimybė rasti dvi identiškas snaiges?

Jei jis gerai suskaičiavo 1*10, tai įtariu, kad kolkas dar Žemėje nėra iškrite dvi vienodos snaigės ir ko gero iki visatos egzistavimo pabaigos (nevisai bet iki visatos šiluminės mirties po gūgolo metų vienas su šimtu nulių) tas neatsitiks netik žemėje, bet ir visoje visatoje. Žiauriai suintrigavo straipsnis ir iškarto prisiminiau Vsouce video, kiek visatoje gali maksimaliai egzistuoti konors betko apie ką tik galima pagalvoti, net ir skirtingų snaigių. https://www.youtube.com/watch?v=C6eOcd06kdk Jei aš neteisingai interpretuoju šitą fizikos ir matematikos problemą patasykit. Tokie pamąstymai stogą rauna geriau nei žolė.

gal ir turi prasmę, bet jei visata yra begalinė, tai labai labai labai toli egzistuoja ir Žemė, ir bahuriux, ir bmk1245, ir t.lt, taigi, tikimybė tokiom pačiom snaigėm egzistuot tokioje visatoje lygi 1. Ir yep, kai pradedi mąstyt apie tai, tikrai pradeda stogą raut.

Kaip jum toks kalėdinis protkrušis

Tas pasakymas, kad kažkur yra identiškos mūsų kopijos gal kiek per poetiškai skamba. Jei išimsime kvantinę mechaniką tai teoriškai galėtų egzistuot identiška kopija. Deja kvantiniu lygmeniu tai neįmanoma, pagrinde dėl Haizenbergo neapibrėžtumo principo, bei dalelių superpozicijos. Galima teigti, kad esam vieni ir unikalųs, kad ir begalinėj visatoj.

Ok, gerų Kalėdų! Protmūšį paliekam kitiems metams... Šian sunku...

Ok, kodėl kvantiniu lygmeniu neįmanoma turėt dvynio? Kurios formulės tai parodo?

O kuo neapibrėžtumo principas ir superpozicija kliudo egzistuoti identiškai̷m k̸o̸p̸i̸j̸a̸i̸ objektui?

Gudriai čia apėjai su kopija/objektu. Taip jau būna kai rašau iš atminties, kažkur kažkada, mates video apie tai. Vietoj superpozicijos turėjau galvoje quantum randomless. Pradėkime nuo to, kad begalybė labiau matematinis terminas, fizikoje su begalybėm reikia elgtis atsargiai. Nes jei gauni tokį atsakymą, reiškias kažkas ne taip. Galima pabandyt pasamprotaut apie begalybės nelogiškumą. Baxuriux megagalaktikos pavyzdyje, jei yra tokia sritis visiškai identiška musų sričiai, tai turime priimti, kad egzistuoja ir visos variacijos in between ir jų yra begalybė. Tarkim kažkur Andromedos galaktika toliau 0,0000000000...1 cm. nuo mūsų galaktikos. Įtraukim neutrinų padėtį. Įtraukim vitualias daleles. Teigdami, kad egzistuoja tokia pati sritis, teigiam, kad toj pačioj koordinatėje skrieja tas pats neutrinas, toj pačioj vietoj atsiranda ir išnyksta tos pačios virtualios dalelės. Galima išsamprotaut, kad matematinė begalybė nedraudžia, kažkur kitur egzistuot tokiam pačiam obejktui, bet labai trumpai, gal tik planko laiką, nes dėl quantum ramdomless, objektai po akimirkos jau bus skirtingi. Dar pvz kas glumina, dėl matematinės begalybės. Daug kas girdėję minties ekspermentą, kad begalinėj visatoj bezdžionė parašys Hamletą begalę kartų. O kokia tikimybė, kad neparašys? Tokia pat? Labiau skambėtų jog begalybėje koks nors neįtikimas dalykas įvyks begalę kartų, bet didesnė tikimybė, kad begalę kartų neįvyks.

Mane domina kur kas paprastesnis dalykas - kodėl kiekvienoje iš tų skirtingų snaigių visos 12 skilčių yra praktiškai identiškos? Koks fizikos dėsningumas priverčiai ledo kristao atšakas formuoti identišką struktūrą 12-oje pusių?

nežinau ar tai turi galvoje "Indeed, molecules of water, with their two hydrogens and one oxygen, tend to lock together to form hexagonal arrays. Kepler and his contemporaries could not have known how much this matters. “Because of the hydrogen bonding, and the details of how the molecules interact with each other, you have this comparatively open crystal structure,” said Natelson. Aside from helping grow snowflakes, this hexagonal structure makes ice less dense than liquid water, which hugely affects geochemistry, geophysics and climate. According to Natelson, if ice did not float, “life on Earth would not be possible.” Chaoso aplinka t.y. pvz vėjas paveikia taip, kad visos snaigės susiformuoja skirtingos.

Čia buvo klausimas apie identiškus kvantinius objektus. No-cloning teorema sako, kad neįmanoma idealiai nukopijuoti vieno objekto kvantinės būsenos ir suteikti tokią pačią būseną kitai kvantinei dalelei. Ši teorema žinoma jau keletą dešimtmečių, tai nėra naujas dalykas ir nepanašu, kad ji būtų klaidinga. Šiek tiek apie snaiges yra šiame video: https://www.youtube.com/watch?v=ao2Jfm35XeE Trumpai: jei snaigės formuojasi panašiomis sąlygomis, tai jos susiformuoja labai panašios. Laboratorijoje kontroliuojant įvairius parametrus įmanoma sukurti iš pažiūros vienodas snaiges.