Kodėl James Webbo kosminis teleskopas skries net 1,5 milijono km atstumu nuo Žemės, ir kas yra antrasis Lagranžo taškas? (Foto, Video) (2)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei viskas vyks pagal planą, Webbo prietaisai veiks maždaug -225 °C temperatūroje. Tuo tarpu karštojoje teleskopo pusėje – kur yra Webbo Saulės baterijų plokštės, ryšio antena ir kita nemokslinė įranga – temperatūra svyruos apie +88 °C temperatūra.
„Temperatūros skirtumas tarp karštosios ir šaltosios teleskopo pusės yra didžiulis – karštojoje pusėje beveik užverda vanduo, o šaltojoje – užšąla azotas!“, - rašė NASA pareigūnai.
Atstumas iki L2 išryškina dar vieną esminį skirtumą tarp Hablo ir Webbo. Senesnis Hablo teleskopas buvo skirtas aptarnauti astronautams, kurie nuo 1993 m. iki 2009 m. penkis kartus taisė ir atnaujino Hablą. Pirmoji iš šių misijų buvo ypač svarbi – ištaisė pagrindinio Hablo veidrodžio trūkumą, dėl kurio pirminiai užfiksuoti vaizdai buvo nuviliančiai neryškūs.
Tačiau 1,5 mln. km yra per toli siųsti astronautus, todėl Webbas, kurio pagrindinis veidrodis yra 6,5 metro, beveik tris kartus platesnis nei Hablo veidrodis, orbitoje bus vienas.
Po paleidimo, Webbui prireiks maždaug 30 dienų, kol pasieks L2 tašką. Bet jame jis nestovės vietoje, o skries orbita aplink L2. Webbas, be daugelio kitų užduočių, ištirs kai kurias pirmąsias visatos žvaigždes ir galaktikas bei netoliese esančių egzoplanetų atmosferą, ieškodamas galimų gyvybės ženklų.
Ne pirmasis lankytojas
Webbas nebus pirmasis erdvėlaivis, pasiekęs L2. Ten veikė NASA Wilkinsono mikrobangų anizotropijos zondas (2001–2010 m.), Europos kosmoso agentūros (ESA) Herschelio kosminis teleskopas (2009–2013 m.) ir Plancko zondas (2009–2013 m.).
Taip pat NASA-ESA Saulės ir heliosferos observatorija ir Giliojo kosmoso klimato observatorija – bendras JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ir NASA projektas.
