Kodėl Paukščių Tako galaktika gavo būtent tokį pavadinimą? Senovės lietuviai ją vadino kitaip

Man labai patinka skaityti, kaip seniau, kai tikslaus mokslo nebuvo, žmonės žiūrėjo į nesuprantamus dalykus.

tai kad tik lietuviai ir teziurejo praktiskai... kazka dar pagalvojo uzvardindami... o visa europa sugedusio telefono pricipu pavadinima perime. ir tiek...

Senovės lietuviai išmanė daugiau nei įprastai manoma. Buvo žinomi ir įvardinti žvaigždynai, jų judėjimas, buvo žinomos Saulės sistemos planetos, kas byloja apie gilesnes astronomijos žinias, nei daugumos šiandienos lietuvių nusimanymą. Tą tiria etnokosmologija. Tarkim kai kurios planetos Auseklis-Aušrinė-Vakarė Venera, Žiezdrė-Marsas, Indraja-Jupiteris. Žvaigždynai Sietynas, Grįžulas-Meškos žvaigždynas, Sienpjoviai, 7 broliai. Be nusimanymo astronomijoje nebūtų buvę įmanoma naviguoti jūrose ir pagal žemėlapius. Tad nesuprimityvinkime, nes ištiesų tai mes šiais laikais esam suprimityvėję..

Atitolę nuo asmeninio ryšio palaikymo su supančia aplinka.

"Štrase" vokiškai irgi galima sakyt kelias, taip kad beveik visas pasaulis vadina pagal senovės graikus, patys nežinia ar turėjo pavadinimą, o va lietuviai aiškiai turėjo, net ir daug žvaigždynų savaip vadina

Žymiausias žvaigždynas, žinoma Devyniaragio Elnio. Elnias buvo laikomas šventu gyvūnu, na o Elnio Devyniaragio žvaigždynas, sakoma, išbėga per Kalėdas (Žiemos Saulėgrįžą) ir grįžta per Užgavėnias, ant savo ragų nešdamas 9 damgaus šviesulius - Saulę, Mėnulį, bei 7 matomas planetas. Pagal žvaigždynų padėtį buvo nustatytos žymiasusios metų astronominės datos, kurios susietos su šventėmis. Tai - Kalėdos-Joninės, pavasario ir rudens lygiadieniai - Lygės, Užgavėnės, Pusiaužiemio šventė, Grabnyčios Perkūno diena, Kumeliuko krikštynos - keistai sutampanti su kiniečių naujaisiais metais vasario mėnesį (antroji jaunatis po žiemos saulėgrįžos).

Nemanau, kad taip paėmus vidutiniškai pilką masę tuomet ir dabar čia kažkaip labai jau suprimytivėjom. Neabejoju, kad anais laikais irgi ne kiekvienas piemuo ar kareivukas būtų taip jau viską neužsikirsdamas dėstęs apie žvaigždžių judėjimą. Tam visgi buvo kažkokie "šventikai" kurie prižiūrėdavo tuos savo akmenis (ar stulpus - paleoastronomine observatorijas), pasakydavo kada ta saulėgrįža ar pan.

Tai ką įvardinčiau "primityvumu" nėra gebėjimai naudotis kažkuo - šaukštu, kirviu, kompiuteriu. Primityvėjimas manau prasideda, kai nebesidomime tuo, kas mus supa. Štai, žymi legenda, kai Los Anžele dėl elektros sutrikimo staiga dingo apšvietimas ir miestas paskendo tamsoje. Žmonės masiškai ėmė skambinti į policiją išsigandę pasakoti kas tai per balkšvi debesys pakibę virš miesto... Tuo tarpu tai tebuvo ..... Paukščių takas.. Visi matę ekranuose kaip atrodo tolimiausios Hubble ūkų nuotraukos, bet panosėje Paukščių tako - nepažino.

Na, bet lygiai tuo pa metu aš kaip nematęs žemės drebėjimų jaučiu lengvai nusigąsčiau ten jau nuo poros balų, o nuo kokių 3 jau ir žūčiau, nes niekad nesidomėjau ką reiktų daryt :) Tai čia mes, net su tom kokiom 20 giedrų naktų per metus galim (ir važiuoju kiekviena pasitaikiusia proga) nuvažiuot keliasdešimt km nuo miesto ir pamatyt žvaigždes, o ten kiek abejoju.

Tame ir esmė primityvėjimo, kad teoriškai žinome daug ką, nusimanome kuone kvantinę fiziką, bet praktikoje žinių pritaikomumas, tarpdisciplininė sintezė yra itin silpno lygio. Kas iš to, jei žavimės Hubble teleskopo darytomis galaktikų ar ūkų nuotraukomis, jei neatpažįstame ne tik kad 5 žvaigždynų, bet ir paties Paukščių tako? Kas iš to, kad nusimanome apie seisminius smūgius, žemės drebėjimus, netgi žinome matavimo skalę pagal Richterį, bet praktikoje tos žinios yra tuščios nes nepadeda išgyventi, o sukelia primityvią pirmykštę baimę? Žinios tuir išvaduoti, išlaisvinti, bet išeina, kad atvirkščiai - kuo daugiau žinai - tuo daugiau bijai. Kaip pirmykštis žmogus. Jei žinios išlaisvintų, tai tarkim, žinotume, kad mūsų regione žemės drebėjimų nėra, retkarčiais kas 20metų būna nežymūs krestelėjimai, arba Biržų krašte atsiveria nauja smegduobė ir viskas.