Korėjos mokslininkai sprendžia didžiausią plieno problemą

egzistuoja nerudijantis. kaina sukyla nerudyjanciu plieniniu daliu grubiai tik apie iki 2 kartu. pagrinde del chromo. svoris siektiek padideja (apie 0,7%). kas mazai aktualu, kai tos "apsaugines dangos" daznu atveju svorio padidejima virsija kelis kartus ir prideda desimtis procentu perteklines mases... tai kame problema - tame bereikalingame taupyme pirmam investiciniam etape? jei vadovautis ziedine ekonomika - sugadinta nerudijancio gaminio dalis prisiduoda. persilydom ir galima gamint nauja gamini. ir tarsa minimali. galima uzdaryt dali gelezies kasyklu. likutine verte padideja. o cia isrado kruva visokios tarsos, o to rudijancio plieno vistiek niekaip neisgelbeja... is esmes tos dangos tik uzmaskuoja galima katastrofa. kaip nutiko ir titaniko atveju... ir cia pazanga? ------- emaliuotus puodus kai masiskai naudojo - visi ede su maistu tas "pazangias apsaugines dangas" ten ko tik nebuvo - tame tarpe ir svino ir kitu sunkiuju metalu... siaip ir nerudijantis kai labai ilgai kaitinamas, kazkiek pradeda rudyt ir croma praranda. bet net sanitariniu ir higieniniu normu nevirsija... plius nutraukus zalojima karsciu - antikorozines savybes dalinai atsistato. jokios dangos taip nesugeba... isskyrus gal dalinai tik cinkavima ir nikeliavima - bet mazesniu lygiu. jei kam realiai rupetu ekologija - senai butu uzdraude/riboje rudijanti pliena... o tas "apsaugines dangas" aplamai bauduot ir uzdarinet ju naudotojus/gamintojus... o gaminius boikotuot.

Tai kaip jie tuos laivus apsaugos, jeigu reikia nardinti detalę, kaitinti, vėl nardinti, ar ne per daug sudėtinga? O su nerūdijančiu plienu ne taip ir paprasta viskas - jo mechaninės savybės visai kitokios, jį bjauru gręžti, valcuoti, virinti sunkiau, daug geriau apdirbti paprastą plieną.Todėl ir negamina mašinų iš neržaveikos...

Matai kaip... Genijų mes čia turime! Milijardinis įvairus transporto verslas nesigeba atrast tokio paprasto sprendimo : )

kaip nesugeba? versle tas naudojama. puikiai padaryta - kai poreikis teisingais priotitetais pagristas. gelzkelis. transporto priemone faktiskai maksimaliai ekologiska - jei elektrinis garvezys. tik man ten prieigos nera. negaliu vaziuot savo transportu begiais. tu irgi beja ir tavo ziniai nerzaveikiniu vagonu ten galima gaut. nes jie ta daro be buhalteriu apribojimu.

Ne viskas taip paprasta su ta neržaveika. Aišku, technologijos yra jai apdirbti net viskas žymiai sudėtingiau ir brangiau. Paimkite grąžtą ir pabandykite išgręžti skylę, pajusite kad yra ką veikti. Kita problema - valcavimas. Plienas plastiškas, presas pokšt ir atspaudžia ką reikia iš skardos lakšto vos ne kaip plastilino, su neržaveika sudėtingiau nes ji lūžta. Dar problema apie ką mažai kas žino - elektrocheminė korozija. Jeigu neržaveika sudaro porą su paprastu plienu ir atsiduria vandenyje - plieną korozija kaip dantimis sugraužia žaibiškai, tekę matyti tai už galvos susiimi kas per stebuklai. O neržaveika lieka sveikutėlė. Taigi laivams tai būtų aktualu kadangi vandenyje visos dalys turėtų būti neržaveikinės arba kitaip momentaliai susioksiduotų, santechnikoj irgi aktualu. Kažkada turėjau boilerį su neržaveikiniu dugnu - jis buvo jungiamas prie sistemos per guminius vamzdelius kad nebūtų kontakto tarp plieno ir neržaveikos. Taigi ne taip viskas paprasta

MELAS! Dangstai buhalteriu sąmokslą! Va vienas drąsus triple A0 bando su tuo kovoti. Bet nežinia kiek temps. PLATINAM!!