Plaukiojančios elektrinės Kivu ežere inžinieriai galėjo tik nervingai stebėti, kaip tolumoje esantis ugnikalnis smarkiai išsiveržė, siųsdamas virpesius, kurie sujudino po jais esantį vandenį.

Juos išgąsdino ne lavos išmetimas iš Nyiragongo ugnikalnio praėjusių metų gegužę, o didžiulė potencialiai sprogstamų dujų koncentracija Kivu – viename iš didžiųjų Afrikos Rifto ežerų, plytinčių tarp Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos.

Dėl tūkstančius metų trukusios ugnikalnio veiklos Kivu gelmėse ištirpo didžiulės metano ir anglies dioksido sankaupos – pakankamai, kad būtų monumentaliai destruktyvios tuo retu atveju, kai jos ištrūksta.

Jei suveiktų vadinamasis limno išsiveržimas, jis sukeltų „didžiulį dujų sprogimą iš gilių vandenų į paviršių“, dėl kurio atsirastų didelės bangos ir pakiltų nuodingų dujų debesis, kuris keltų pavojų milijonų žmonių gyvybėms.

Pasaulyje yra tik trys tokie ežerai: Kivu ir Nyos bei Monoun ežerai šiaurės vakarų Kamerūne.

Pastarieji du praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje patyrė limnų išsiveržimus, o 1986 m. Nyoso ežero apylinkėse dėl išsiskyrusių nuodingų dujų užduso daugiau nei 1700 žmonių.

Tačiau šios katastrofos įvyko kaimo vietovėje, o Kivu apylinkėse gyvena maždaug 2 milijonai žmonių, kuriems gresia pavojus.

Tiek Ruandoje, tiek Kongo Demokratinėje Respublikoje daugelis gyvena bijodami dėl žalingo ežero potencialo, o tarp vietos žmonių gausu pasakojimų apie plaukikus, kurie dingsta jo gelmėse, kai jie užduso ar pateko į ežero  požemius.

Pasaulyje unikalus

Tačiau ežeras kelia net tik pavojų, bet ir teikia naudą. „KivuWatt“ – įmonė, kuri iš ežero vandens išgauna dujas gaminti elektrai, teigia, kad tai vienintelis tokio pobūdžio projektas visame pasaulyje.

Norint pasiekti unikalią „KivuWatt“ plūduriuojančią platformą – kompaktišką vamzdžių ir plūdurų raizginį, prisišvartuotą Ruandai priklausiusioe Kivu dalyje, reikia 20 minučių plaukti greitaeigiu kateriu.

Įrenginys iš maždaug 350 metrų gylio į paviršių pumpuoja vandenį, prisotintą anglies dvideginiu ir metanu. Jam kylant, keičiantis slėgiui vanduo ir dujos atsiskiria.

„Tai panašu į sodos butelio atidarymą“, – sakė „KivuWatt“ direktorius Priyshamas Nundahas, kuris projektą apibūdino kaip „pusiaukelę tarp šiluminės ir atsinaujinančios energijos gamyklos“.

Tęsinys kitame puspalyje:

Komentarai ()