Kas yra paslaptingas Juodasis žaibas – energingiausia natūraliai Žemėje išskiriama spinduliuotė: ar jis pavojingas žmonėms? (Video) (2)
Perkūnija yra vienas įspūdingiausių meteorologinių reiškinių. Jiems būdingas elektrinis aktyvumas žaibo ir griaustinio pavidalu, kurį sukelia greitas oro plėtimasis aplink žaibo kelią.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau per perkūniją vyksta daugiau nei tai, ką iš tikrųjų galite pamatyti ir išgirsti. 2013 m. mokslininkai iš Bergeno universiteto (Norvegija) per perkūniją aptiko kitokio pobūdžio žaibą – tokį, kuris nematomas plika akimi ir neskleidžia jokio garso.
Reiškinys tikrai nebuvo naujas. Dar 1991 m., kai jis buvo pirmą kartą aptiktas, jis buvo pavadintas „tamsiuoju žaibu“ arba „juoduoju žaibu“ (dark ligtining), tačiau tuo metu mokslininkai manė, kad jie susiduria su gama spinduliais, sklindančiais iš kosmoso.
Naujausi tyrimai patvirtino, kad juodasis žaibas yra natūralus reiškinys, neatsiejama žaibo iškrovos per perkūniją dalis ir yra visiškai natūralios Žemės kilmės.
Kas yra juodasis žaibas?
Juodasis žaibas – tai gama spindulių pliūpsnis, atsirandantis per perkūniją susidūrus itin greitai judantiems elektronams ir oro molekulėms. Tyrėjai tai taip pat vadina antžeminiu gama spindulių blyksniu.
Blyksnis įvyksta prieš pat įprastą žaibą ir manoma, kad tai yra to paties žaibo „iškrovos“ proceso dalis ir manoma, kad tai yra pati energingiausia natūraliai Žemėje išskiriama spinduliuotė.
Šis atradimas buvo padarytas atsitiktinai, kai du palydovai praskriejo tiesiai virš tos pačios audros, kaip tik tuo metu kai įvyko blyksnis. 2006 m. du atskiri palydovai skriejo 300 km atstumu nuo audros Venesueloje. Pirmasis palydovas buvo aprūpintas optiniu detektoriumi, o antrasis – gama spindulių detektoriumi. Pirmasis palydovas užfiksavo vaizdinę žaibo informaciją, o antrasis palydovas užfiksavo gama spinduliuotės blyksnį.
Po septynerių metų Norvegijos Bergeno universiteto mokslininkai sujungė palydovo ir radijo bangų duomenis, kad atkurtų juodąjį žaibą, kuris trunka tik 300 milisekundžių. Jie padarė išvadą, kad juodojo žaibo blyksnį sukėlė stiprus elektrinis laukas, kuris išsivysto prieš pat matomo žaibo trenksmą.
Kadangi norint patikrinti šias hipotezes, reikėjo daugiau informacijos, žaibo tyrinėtojai dabar bando rinkti duomenis iš Atmosferos ir kosmoso sąveikos monitoriaus (ASIM), Europos kosmoso agentūros (ESA) observatorijos, esančios Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS).
ASIM naudoja kameras ir rentgeno bei gama spindulių detektorius, kurie gali būti naudojami tiriant viršutinės atmosferos žaibus ir antžeminius gama spindulių blyksnius (TGF), dar vadinamus juodaisiais žaibais.
Ar juodieji žaibai pavojingi žmonėms?
Gama spinduliuotė iš tikrųjų yra viena iš labiausiai destruktyvių spinduliuotės rūšių. Ji yra jonizuojanti, o tai reiškia, kad ji gali išmušti elektronus iš atomų. Kai ji prasiskverbia į ląsteles, ji nutraukia DNR molekulių ryšius, sukeldama genetinę žalą, galinčią sukelti vėžį.
Tipiško žaibo blyksnis trenkia daugiau ar mažiau į vieną vietą, tačiau gama spinduliuotės blyksniai labai greitai pasklinda visomis kryptimis. Vis dėlto, realybė yra tokia, kad juodojo žaibo gama spinduliai linkę išsisklaidyti dar iki tol, kol yra pavojingi gyvoms būtybėms Žemėje.
Pasak žaibų eksperto Johno Dwyerio iš Floridos technologijos instituto, tik žmonės, keliaujantys lėktuvu per perkūniją, gali gauti didelę jonizuojančiosios spinduliuotės dozę iš juodojo žaibo. Tačiau tai sušvelninama, nes pilotai linkę išvengti perkūnijos; be to, juodasis žaibas yra labai retas – iš tikrųjų manoma, kad jis įvyksta tik vieną kartą iš tūkstančio matomų žaibo blyksnių.