Pastaraisiais mėnesiais susiklostė kurioziškas ginčas tarp nedidelės Lietuvos, turinčios mažiau nei 3 mln. gyventojų, ir Kinijos – supervalstybės, kurios ekonomika netrukus gali viršyti JAV.

Viskas prasidėjo pernai, kai Lietuva Pekinui įkirto du kartus per kelis mėnesius.

Pirma, ji pasitraukė iš vadinamosios „17+1“ grupės – forumo, kuriame 17 Rytų ir Vidurio Europos šalių bendradarbiauja su Kinija, o paskui paskatino kitas šalis daryti tą patį.

Atsižvelgiant į daugybę Kinijos verslo interesų regione, ypač į vadinamąją Juostos ir kelio iniciatyvą (BRI), orientuotą į infrastruktūros projektus, bet koks Europos pasipriešinimas Pekine yra nepageidaujamas.

Tada lapkritį Lietuva tapo pirmąja šalimi Europoje, leidusia Taivanui atidaryti de facto ambasadą pavadinimu „Taivanas“. Kiti tokie biurai Europoje ir JAV naudoja Taipėjaus, Taivano sostinės, pavadinimą, kad išvengtų nuorodų, kurios reikštų salos nepriklausomybę nuo Kinijos.

Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Taivano atstovybės Vilniuje atidarymas „nurodo naują ir daug žadantį dvišalių Taivano ir Lietuvos santykių kursą“.

Šis žingsnis supykdė Pekiną, kuris jį vertino kaip „vienos Kinijos“ principo, kad Taivanas yra Kinijos dalis, o ne nepriklausoma suvereni teritorija, pažeidimą, nepaisant to, kad po pilietinio karo abi šalys buvo valdomos atskirai daugiau nei septynis dešimtmečius. Paprastai tie, kurie nori santykių su Kinija, diplomatiškai turi pripažinti šią politiką.

Lietuva teigia, kad naujasis Taivano biuras neturi oficialaus diplomatinio statuso ir neprieštarauja jos vienos Kinijos politikai. Tačiau Pekinas sureagavo nedelsiant, sumenkindamas diplomatinius santykius su Vilniumi.

Lietuva taip pat tvirtino, kad Kinija užkirto kelią lietuviškoms prekėms patekti į Kiniją, taip sukurdama prekybos barjerą. Kinijos vyriausybė ne kartą atmetė šiuos teiginius, kaltindama Lietuvą dėl žalos Kinijos „pagrindiniams interesams“ ir dvišalių santykių įšaldymo.

Taivanas sureagavo supirkdamas Kinijai skirtą lietuvišką produkciją, įskaitant 20 400 butelių romo, ir įsipareigojęs investuoti šimtus milijonų dolerių į Lietuvos pramonę, kad paremtų šalį Kinijos spaudimo akivaizdoje.

Ginčas įtraukė ir Europos Sąjungą, kuri remia valstybę narę Lietuvą. Briuselis Pekino elgesį su Lietuva vertina kaip grėsmę kitoms ES valstybėms, kurių daugelis turi gilesnių ekonominių ryšių su Kinija ir norėtų juos toliau gilinti.

Neseniai ES iškėlė bylą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijoje, kaltindama Pekiną „diskriminacine Lietuvos prekybos praktika, kuri slegia ir kitą eksportą iš ES bendrosios rinkos“.

PPO atvejis gali būti tik pradžia, kai ES laikysis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu, nors abejojama, ar tai gali paskatinti Pekiną imtis atsakomųjų veiksmų – prekybos karų ar atšauktų investicijų į Europą.

1990 metais Lietuva tapo pirmąja Sovietų Sąjungos nare, paskelbusia nepriklausomybę nuo Maskvą valdančios komunistų partijos. 2004 m. ji įstojo į Europos Sąjungą ir NATO.

Tokiame kontekste tokia tauta kaip Kinija, demonstruojanti agresiją savo regione, ypač prieš Taivaną, taip pat naudojanti prekybą kaip ginklą prieš mažesnes Europos tautas, natūraliai kelia nerimą tiems, kurie prisimena gyvenimą sovietų valdymo laikais.

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai laikytis Taivano palaikymo pozicijos gali būti patogiau, yra tai, kad Kinija šaliai yra gana maža eksporto rinka. 2019 metais Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė tik 1,18% , palyginti su 13,1% į Rusiją ir 3,64% į JAV, nors Kinija taip pat yra viena greičiausiai augančių Lietuvos eksporto rinkų, rodo Ekonomikos kompleksiškumo observatorija.

Lietuvai ši griežta pozicija yra daugiau nei moralinė misija – ji taip pat tikisi nusiųsti žinutę Maskvai.

Austrijos Europos ir saugumo politikos instituto vadovė Velina Čakarova aiškina, kad Lietuva „nuo įstojimo į NATO patiria nuolatinį Rusijos spaudimą. Lietuva nori parodyti pavyzdį Europoje, kad niekas nepasiduos autokratiniams Pekino ir Maskvos režimams“.

Lietuvos pareigūnai tikisi, kad pasipriešinimas Kinijai gali sukurti precedentą ES priešintis autokratiniams režimams.

Briuselis neseniai pasiūlė teisinį mechanizmą, kuris leistų ES „struktūrizuotai“ reaguoti į ekonominį bauginimą, naudojant „kiekvienai situacijai pritaikytą ir proporcingą atsaką“, kuris galėtų apimti tarifus, importo ribojimą ir prieigos prie ES vidaus rinkos.

Tačiau daugelis mažesnių ES valstybių skeptiškai žiūri į tai, kad jų kolegos narės, ypač tos, kurios plačiai prekiauja su Kinija, jas paremtų, kai atsiras Pekino spaudimas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (52)