Praeityje Marso paviršiuje buvo skysto vandens – upių, ežerų ir jūrų. Taip pat ten lydavo lietus, taigi vyko visas vandens apytakos ratas. Laikui bėgant ir atmosferai retėjant, vanduo sustingo į ledą arba išgaravo, todėl šiandien Marso paviršius sausesnis už sausiausią Žemėje Atakamos dykumą.

Įprastai manoma, kad vandens telkinių Marse nebeliko prieš maždaug tris milijardus metų. Bet naujo tyrimo autoriai teigia atradę įrodymų, jog vandens srovės palikinėjo druskingas nuosėdas gerokai vėliau, prieš 2-2,5 milijardo metų.

Tokia išvada padaryta išnagrinėjus daugybę Marso paviršiaus nuotraukų, identifikavus jose chloridinių druskų sankaupas ir nustačius sankaupų buvimo vietų topografiją. Chloridinės druskos lengvai tirpsta vandenyje, todėl jos yra geras naujausių vandens srautų indikatorius. Dauguma chlorido nuosėdų randama seniausiuose regionuose, tačiau jų pasitaiko ir jaunesniuose, 2-2,5 milijardo metų amžiaus.

Taip pat svarbu, kad šios nuosėdos randamos ne lygumose, o ant šlaitų, grioviuose, skirtinguose aukščiuose, taip pat pasitaiko ir situacijų, kai nuosėdų randama aukščiau esančiame jaunesniame paviršiuje, bet ne gilesniame senesniame. Visi šie faktoriai leidžia spręsti, kad nuosėdas paliko paviršiumi tekantis vanduo, o ne iš gelmių besisunkiantys šaltiniai. Nuosėdos nėra gausios – tai reiškia, kad ir vandens turbūt nebuvo daug. Tyrėjai mano, kad greičiausiai vandens sroves sukeldavo tirpstančios ledo sankaupos. Garuojantis vanduo galėjo ištraukti chloridines druskas iš paviršinio grunto ir palikti jas savo kelyje.

Šios žinios padės geriau suprasti, kaip vystėsi Marso klimatas ir galimos gyvybei tinkamos sąlygos per milijardus metų.

Tyrimo rezultatai publikuojami AGU Advances.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()