Viena mirtiniausių ligų pasaulyje – klastingesnė nei manyta: virusas gali nužudyti net tada, kai sergantysis atrodė jau pasveikęs  ()

Naujas tyrimas rodo, kad Ebolos virusas gali slėptis skysčiu užpildytose smegenų ertmėse ir nužudyti beždžiones net ir po to, kai gyvūnai buvo gydomi nuo ligos ir atrodė, kad pasveiko.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tyrimas, atliktas su beždžionėmis rezusais (Macaca mulatta), leidžia suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms, išgyvenusiems Ebolos virusą, liga atsinaujina ir jie miršta praėjus keliems mėnesiams ar metams po to, kai pasveiksta nuo pirminės infekcijos, praneša „The Scientist“. Anksčiau atlikti beždžionių ir žmonių tyrimai parodė, kad Ebolos virusas gali slėptis įvairiose kūno vietose, įskaitant sėklides, akis ir smegenis, o naujoji ataskaita nurodo, kurioje smegenų vietoje virusas išlieka.

Trečiadienį (vasario 9 d.) žurnale „Science Translational Medicine“ paskelbtame tyrime buvo tirtos 36 beždžionės rezusai, kurias mokslininkai užkrėtė Ebolos virusu. Komanda beždžiones gydė monokloniniais antikūnais, kurie prisijungia prie viruso ir trukdo jam užkrėsti ląsteles. Visi tyrime naudoti preparatai buvo patvirtinti ir kaip tinkami naudoti žmonėms. Po gydymo komanda ištyrė beždžionių kraują, ieškodami Ebolos viruso genetinės medžiagos (RNR), taip pat ieškojo viruso RNR primatų cerebrospinaliniame skystyje – skaidriame skystyje, supančiame galvos ir nugaros smegenis.

Tyrėjai nustatė, kad praėjus dviems ir keturioms savaitėms po pirmojo Ebolos viruso poveikio, septynių beždžionių smegenų skystyje buvo didelis Ebolos viruso RNR kiekis – o tai rodo, kad gyvūnų nervų sistemoje išsivystė nuolatinė infekcija. Dvi iš šių septynių beždžionių vėliau susirgo – nors buvo pasveikusios nuo pirminių infekcijų. Šios dvi beždžionės rezusai mirė praėjus 30 ir 39 dienoms po pirminio užsikrėtimo virusu, o dauguma kitų tyrime dalyvavusių beždžionių išgyveno kelis mėnesius.

Praėjus maždaug keturiems mėnesiams po užsikrėtimo, išgyvenusios beždžionės buvo eutanazuotos, kad komanda galėtų ištirti beždžionių smegenų audinį ir palyginti jį su nuo Ebolos viruso mirusių beždžionių smegenų audiniu. Septynių rezusų, kurių smegenų skilveliuose – t. y. smegenų ertmėse, kuriose gaminamas smegenų skystis – mokslininkai aptiko Ebolos RNR.

 

Dviejose mirusiose beždžionėse komanda pastebėjo „didžiulį audinių pažeidimą ir uždegimą“ šioje skilvelių sistemoje, tačiau kiti gyvūnų organai atrodė visiškai normalūs, „The Scientist“ sakė pagrindinis tyrimo autorius ir JAV kariuomenės Medicininių infekcinių ligų tyrimų instituto mokslininkas Xiankunas Zengas.

Remiantis 2021 m. ataskaita, paskelbta žurnale „The New England Journal of Medicine“, Ebolos viruso RNR buvimas smegenų skysčiuose buvo susijęs su bent vienu atveju, kai po pirminio pasveikimo infekcija atsinaujino. Dėl šios priežasties X.Zengas leidiniui „The Scientist“ teigė, kad įtaria, jog virusas gali slėptis ir žmonių smegenų skilveliuose.

Ateityje patobulintas Ebolos viruso gydymas galėtų apimti monokloninių antikūnų ir stiprių antivirusinių vaistų derinį, kuris galėtų išplauti virusą iš šių smegenų sričių, taip pat iš akių ir sėklidžių – tai sumažintų ligos atsinaujinimo riziką, mano mokslininkas.

 

Oksfordo universiteto (JK) naujų virusų tyrėjas Milesas Carrollas, nedalyvavęs šiame tyrime, „The Scientist“ sakė, kad reikia skubiai išbandyti ir patobulinti tokius gydymo būdus, pasitelkiant gyvūnų modelius. O siekiant užkirsti kelią Ebolos viruso protrūkiams, ypač svarbu išnaikinti sėklidėse išliekantį Ebolos virusą, nes tyrimai rodo, kad labiausiai tikėtinas Ebolos virusu persirgusio ligonio perdavimo kitam asmeniui būdas yra lytinis perdavimas, kurio metu tarpininkauja infekuota sperma, sakė jis (Ebola virusas plinta, kai kraujas, išskyros ar kiti kūno skysčiai, kuriuose yra viruso, liečiasi su pažeista sveiko žmogaus oda ar gleivine).

„Jei tokių gydymo būdų neatsiras, [Ebolos virusinę ligą] išgyvenę asmenys ir toliau gali būti potencialiu perdavimo iš žmogaus žmogui šaltiniu“, – sakė jis.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(4)
(0)
(4)

Komentarai ()

Susijusios žymos: