Per „Apollo“ misijas į Mėnulį iš viso į Žemę buvo atgabenti 2196 uolienų mėginiai. Tačiau NASA tik dabar pradėjo atidarinėti vieną iš paskutiniųjų, surinktą prieš 50 metų.

Visą tą laiką kai kurie mėgintuvėliai buvo laikomi sandariai uždaryti, kad juos būtų galima ištirti po daugelio metų, pasitelkus naujesnes ir daug modernesnes technologijas, rašo „Live Science“.

NASA žinojo, kad „mokslas ir technologijos vystysis ir ateityje leis mokslininkams ištirti medžiagą naujais būdais“, – NASA pranešime sakė NASA būstinės Planetų mokslo skyriaus direktorė Lori Glaze.

Mėginį, pavadintą 73001, 1972 m. gruodžio mėn. surinko astronautai Eugene Cernanas ir Harrisonas Schmittas, vykdydami „Apollo 17“ misiją – paskutinę šios programos misiją.

35 cm ilgio ir 4 cm pločio vamzdelis yra vienas iš dviejų Mėnulyje vakuuminiu būdu uždarytų mėginių, kurį pavyko atidaryti.

Jame gali būti dujų arba lakiųjų medžiagų (vandens, anglies dioksido ir kt.). Šias dujas, kurių kiekiai tikriausiai yra labai maži, siekiama išgauti, kad būtų galima jas ištirti naudojant spektrometrijos metodus, kurie pastaraisiais metais tapo itin tikslūs.

Vasario pradžioje pirmą kartą buvo nuimtas išorinis apsauginis vamzdis, o vasario 23 d. mokslininkai pradėjo kelias savaites trukusį procesą, kurio tikslas – pradurti pagrindinį vamzdelį ir surinkti jame esančias dujas.

Pavasarį uoliena bus kruopščiai ištraukta ir suskaldyta, kad ją galėtų tirti įvairios mokslininkų grupės.

Šio mėginio išgavimo vieta ypač įdomi, nes joje įvyko nuošliauža.

„Mėnulyje nėra lietaus“, – sakė „Apollo“ kuratoriaus pavaduotoja Juliane Gross. „Todėl mes ne visai suprantame, kaip Mėnulyje įvyksta nuošliaužos“.

Komentarai ()