Proveržis sukinių elektronikoje: naujos elektronikos era dar vienu žingsniu arčiau

Įdomu. Bet dar daug kur reikia tobulėti.

Jonas Grigas uzsiimineja feromagnetizmu(feroelektrika) jau gana ilga laika. Ir sioje srityje nemazai yra pazengta.

cia geras straipsnis turbut... bet pamates jo ilgi ( yra toks naujas terminas pas mane.....pele tektu 3 kart aplink zeme apvyniot ) neskaiciau as jo

pritariu, gal galetumet kas nors reziumuot 1 sakiniu ?

wikipedia.

Dar apie feroelektrika raso zurnale "Mokslas ir gyvenimas" 2006 Nr.10 6 psl. taip pat 2007 Nr. 10 6 psl. Zurnalus galima parsisiusti is cia http://ausis.gf.vu.lt/mg/

Skaityt tai tingejai, bet komentara pakakot tai sugebejai, kad skaityt tingejai Ir aciu tiem kitiem zmonem kurie netingejo perskaityt ir papildomos informacijos nuorodu idet. Gal kiek apsisviesiu, nes dabar neisnesa galva, kaip tas elektronu saudymas i silici turetu padet kompiuteri pagamit

O kas tingi skaityti, tai galit pradėti skaityt nuo prieš paskutinį paveiksliuką esančios pastraipos: Daug žadančius tyrimo rezultatus pristatė Twente universiteto Nanotechnologijų instituto (MESA+) mokslininkai....

Vieno sakinio reziume - viskas eina vis mažyn ir geryn.

Kam įdomu pilną straipsnį, publikuotą Nature, perskaityti, man privačią žinutę parašykit su imeilu, atsiųsiu.

Tokie straipsniai ir yra viena iš priežasščių kodėl keikvieną dieną aplankau šitą puslapį aš pats mokyklą baigiau prieš kelis metus, su fizika labai rimta irgi nesusiduriu(neskaitant magnetinio rezonanso veikimo principo, kuris susietas su sukiniais ), bet viskas paaiškinta suprantamai ir įdomiai. Dėkui technologijos.lt už kokybišką darbą, tikiuosi toks išliks ir ateityje

perskaičius šį straipsnį kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Panašu, kad spintronika dar tik pradeda vystitis. Beto tai labai sudėtinga sritis glaudžiai susijusi su kvantine fizika. O pvz jei reikia perduoti eile elektronu sukiniu kombinacija tam tikru atstumu, tai reiktu dideles sroves manau, nes patys elektronai skirtingai, nei elektrinis laukas, kuris gali judėti laidininku greičiu artimu šviesos greičiui, juda ganėtinai lėtai. Tai manau spintronikoje islaikyti elektrono spina dar ne vienintelis ishukis, laidininku ishilimas taip pat, nes individualiu elektronu judejimas yra salyginai mazas turint omeny kad reikia dideles sroves greitai perneshti viena elektrona i kita laido galą.