Kaip narsi Suomija atrėmė sovietų galybę

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Eina sumanus 2009-12-02 10:35
Suomiai tikrai kieti patrijotai buvo.. Idomu ar dabar jie dar tokie narsus butu?
Anzuolas 2009-12-02 11:56
Žinoma, kad būtų. Čia tau ne lietuviai.
Nightbringer 2009-12-02 12:54
O Suomija išlaike savo atsikovotas žemes kai puolė kartu su Hitleriu? O ji aišku buvo stipriai remiama Norvegiu ir Švedu? (Suomija)
Marius.brn 2009-12-02 13:37
Svedija irgi buvo neutrali karo metu kiek pamenu. O norvegai okupuoti hitlerio nors neatsimenu kada ten jie Bet is tikro palyginus auku skaicius, Suomiai tikrai nusipelne pagarbos. Dabar matome to paties pasekoje kad tai viena is turtinguju valstybiu kuri susikure viska pati. Vien ka reiskia NOKIA
Wolfy 2009-12-02 14:09
Jo NOKIA tai daug ka reiskia tikrai
Otto 2009-12-02 14:33
Tarybiniais laikais apie šį karą buvo vengiama kalbėti. Suomiai rusų tankus įveikdavo paprastais medžiokliniais šautuvais, keletu porcijų šratų į tanko langelius. Tik vėliau tankai buvo aprūpinti periskopais.
Jobke 2009-12-02 15:43
Lenkija bande pasipriesinti tikra armija ir buvo sulyginta su zeme. Aisku Smetona galejo sutikt pasipriesinimui ir istorija vel butu traktuojama kitaip, kad patys savo noru neistojom.
Tir4elis 2009-12-02 16:26
Uf, sunku čia su jumis . Straipsnis sakyčiau gana kryptingas ir visai neatspindintis to kas iš tikro ten dėjosi. Daugiau pasidomėjus aiškėja, kad Manerheimas buvo ne šiaip "baltųjų vadas" Suomijoje. Tai buvo tikrai išsilavinęs, daug keliavęs ir protingas žmogus. Daug pasako ir tai, kad caras Nikolajus II jį buvo išsiuntęs misijai į Kiniją, kur Manerheimas slapta privalėjo keletą metų tyrinėt tiek naujesnes tiek senovines tvirtoves siekiant perimti tvirtovių pritaikymo vietovei ir maskavimo patirtį. Kuo jau kuo, o šituo menu Kinijos imperatoriai visada garsėjo. Kitas dalykas tame, kad visa ta patirtis kaip mažiau investuojant labiau įtvirtinti regioną panaudojant esamus išteklius puikiai buvo pritaikyta Karelijoje. Kita vertus ten ir pati vietovė tam puikiai tinka. Žiemą šalčiai tokie, kad net kokybiška degtinė kuo puikiausiai sušala. Bet koks maistas kaip mat virsta akmens kietumo gabalais. Nors kiek menkiau pritaikyta technika kaip mat eina velniop arba puikiai prišala prie žemės per nakt. Taigi, Manerheimo linija, tai ne betono siena kaip Mažino linija Prancūzijoje. Tai net ne eilė tvirtovių kurias mėgo kitos šalys. Tai visa sąsmauka išraižyta kliūčių ruožais, kurie paslėpti po sniegu, tai eilių eilės granito gabalų, per kuriuos ir dabartiniams tankams būtu problemų ropot. Visa tai prikaišiota minų laukų, kur tik įmanoma padarytos sąvartos, kurias valant irgi buvo galima susisprogdint. Taip pat n užmaskuotų kulkosvaidžių lizdų, visur esantys slidininkai snaiperiai. Žinoma buvo ir betoninių bunkerių, taip vadinamų milijonininkų (pagal kainą), bet galiausiai vistiek daugiau žalos pridarė ne jie, o paprasti iš vietinių žaliavų suręsti spąstai ir ugnies lizdai. Na ir reikia nepamiršti teritorijos dydžio. Suomija tai jums ne Lietuva. Čia begaliniai miškai, ežerėlių virtinės ir begaliniai sunkiai pereinami plotai kuriuose dar ir beprotiškas šaltis spaudžia. Taigi lygint sakyčiau nelabai yra kaip. Kita vertus niekas kažkodėl nevertina to fakto, iki kiek tarybinės armijos vadams buvo nusispjaut į paprasto kario gyvybę. Juk viskas ten iškovota per lavonus. Tuo metu kai visi mąsto, kad reik savus karius patausot, jie irgi žmonės, čia kreipiama dėmesio ne daugiau nei į darbinius gyvūnus ar naudojamas medžiagas. Suomiai pridėlioja minų, pirma kuopa gauna įsakymą atakuot nekreipiant į nieką dėmesio. Už įsakymo nevykdymą sušaudymas vietoje. Na ir susisprogdina visi. Tada eina antra. Paskui trečia. Likę gyvi gauna naują užduotį. Žinoma Suomiai kovėsi tikrai narsiai ir buvo vadovaujami tikro profesionalo, bet jie ir turėjo galimybes net tokią fanatišką armija pakankamai paskandint kraujyje, kad prie kruvinų represijų pratusi vadovybė pradėtu galvot ar ne per didelė kaina už visa tai. O pas mus kas? Mūsų irgi nedaug, bet pas mus ir plotas menkutis, kutą vertus okupavo mus visai ne žiemą, o tada kai puolimui sąlygos pačios palankiausios, bei gynybos frontas ilgesnis nei Karelijos sąsmauka..
Tir4elis 2009-12-02 16:41
Netinkamas palyginimas, nes kai pradėjo kariaut ir su tarybine Rusija, Lenkijos armija jau smarkiai buvo nukentėjusi nuo nacių ir pagrindinės pajėgos buvo sutelktos kaip tik Lenkijos - Vokietijos pasienyje, o ne prie sienos su tarybų Rusija. Taigi priešinosi kas galėjo ir kaip galėjo.. Taigi tas antpuolis daugiau RA vadovybei atskleidė kokiame stovyje technika ir ką reikia modernizuoti, o ne kokios puolime daromos klaidos. Kitas dalykas tame, kad skirtingai nei mūšiuose prie ChalchinGolo (Mongolija), RA labiau nenorėjo afišuot ką geresnio turi. Juk buvo stengiamasi greičiau pasiruošt Europos "išvadavimui" ir savo tvarkos įvedimui, taigi verkiant reikėjo greičiau papildyti technikos resursus naujausia turima ginkluote, kad ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai lenkt priešininką.
Nerkus 2009-12-02 19:04
nustebino zuvusiu rusu kariu skaicius ... jei gerai zinau tai rusu vien 250 000 dingo be zinios. pelkes po 2 m storio sniego sluoksniu buna neuzsalusios tai visa technika su visais zmones tiesiog prasmegdavo i pelke. siaip to, kad rusai pralauze manerheimo linija, pasaulis neivertino. Niekas negalvojo, kad galima taip nesiskaityti su zmoniu gyvybemis ir kad tokia itvirtinta gynybine linija galima paimti. per WW2 vokieciai net neginamu molovo ir stalinio (pavadinimai gali buti ne visai tikslus, nes sunkiai pamenu) itvirtinimu negalejo paimti, o tik apejo is sonu. siulau pasiskaityti Suvorovo knyga "paskutine respublika". ten yra gerai aprasyta kas buvo tokia per manerheimo gynybos linija ir kaip ja galima buvo pralauzti.
gabus 2009-12-02 20:32
Molotovo linija buvo prie sienos, tad ją vokiečiai pralaužė. Nors ji buvo nebaigta, neginama, ir iš viso, mano nuomone, tik akių dūmimas. stalino linija jau buvo išdrąskyta.
AF 2009-12-02 21:20
patinka man tavo paveiksliukas. kuji ir pjautuva i siuksladieze. idomu kodel nekomentuoja sio straipsnio 'raudona zvaigzde' ir 'kujis ir pjautuvas'?
Tas_pac 2009-12-02 22:36
Pasižiūrėk į žemėlapį - neišlaikė. Suomiją rėmė beveik visa Europa. Norvegai ir švedai labiausiai rėmė, nes žinojo kad kritus Suomijai gali ateiti ir jų eilė.
danu 2009-12-03 08:35
nerkus Suvorovo knygoje "Ledlauzis" Manerheimo linija aprasyta dar smulkiau.
Nerkus 2009-12-03 10:25
suomiai itvirtinimus pradejo statyti 1920, pradejo saugotis nuo bolseviku antpuolio. Jei gerai zinau manerheimo linija tuo metu buvo labiausiai gynybai paruosta vieta pasaulyje. va cia ir esme, kad pasaulis nesuprato koki darba padare rusai pereidami manerheimo linija. Todel ir puole vokieciai rusija, nes jie galvojo, kad rusai yra visai silpni, kad nesugebejo kazkokios suomijos uzkariauti. O tu pabandyk kariauti kai aplink 40 laipsniu salcio ir 2 m sniego, o kai suomiai turejo irvirtinimuose irantas pirtis, nakvynes vietas ir pan.
lightfire 2009-12-03 11:36
tai blogai žinai. Manerheimo linija toli gražu nebuvo geriausias įtvirtinimas
Nerkus 2009-12-03 12:30
hmmm.... tada gal tikrai blogai zinau... o kas tada buvo geriausiai isitvirtine pries WW2?
lightfire 2009-12-03 13:53
Žinomiausia, aišku, buvo Maginot linija, tvirtovės Belgijoje - taip pat. Manerheimo linijai iki šių tolokai, bet ne linijose buvo esmė, kaip parodė karas.
AF 2009-12-03 20:51
yra toks pasakymas 'POSLE BOJA KULAKAMI NE MASUT!'
gabus 2009-12-03 20:55
dabar pažiūrėk čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Winter_war Pažiūrėk į kariuomenių dydžius. Pažiūrėjai? Dabar susirask, kur surašyti nuostoliai. Tai puikiai karui pasiruošusių suomių ir nevykusių sovietų generolų ir prastai apmokytos ir negailėtos RA darbo rezultatai. Buvo toks dalykas, kaip "aprūpinimo ruožas" (nežinau, kaip tiksliai verčiasi), juose šąlo tiek RA, tiek Suomiai. Ir sovietai ten patyrė milžiniškus nuostolius.