Nežemiškos civilizacijos: mąstantys laukai, protingi kalnai ar panašios į mus būtybės?

O kaip cia yra, kad straipsnis pasirodo is pradziu tarp "Aktyvios diskusijos" ? Ar man cia opera grybauja ? Pagaliau matau progresa bent jau kiek teisinga linkme tokiuose straipsniuose, recesija daro savo O siaip dar apmastymams: kiek jau laiko siunciamos zinutes i kosmosa ir dar mum niekas kitas zalos nedare, kaip tik patys sau ? Ar tai neapgailetina prisigalvoti vaiduokliu ir su jais kovoti ? Prisimenant, ta koda kuri naudoja siuntimui i kosmosa, tai didesniu durniu zemeje dar nesu mates Taip taip, tie patys pseudomoksliagos, gerai kai dabar krize juos stato i vieta

opera grybauja, idomus visai straipsnis, bet nk naujo nesuzinojau

Protingiausi zodziai kuriuos skaitau kai kalba eina apie NSO ir panasius reiskinius

Taigi natūralu, kad jau šiandien mokslininkai ieško planetų, į kurias žmonija galėtų persikelti, jei, žinoma, per tuos 5 mlrd. metų, nespės susinaikinti. Man patiko du paskutiniai zodziai. Nes istiesu musu niekas negali sunaikinti tik mes patys nes mes esam tokie debilai atsiprasant kad sunaikinam savo namus o poto varom gyventi kur geriau ir kur galetu isgyventi negalvodami apie pasekmes. Mokslininkai tokie jau yra kazka naujo sukurti negalvojant apie pasekmes man cia dauguma priekaistaus ir neigs bet nepradesiu bereiksmiskai cia su jais gincytis nes vistiek mes esam zmones. O jie juk jei as manau kad as teisus tai tik taip ir sakysiu o ne tikesiu kazkokiu kitu kuris sako kad as neteisus ar kazkas panasaus.

straipsnis pernelyg platus ir nieko nepasakantis. Kitaip sakant pavienių, pakankamai gerai žinomų faktų sumetimas į vieną straipsnį. Šiaip kas užkliuvo - žmonės gyvuoja vos kelis keliolika tūkstantmečių, o rimtą pažangą moksle ir pasaulio supratime padarė vos per kelis šimtmečius. Tad teigti, jeigu per tuos 5mlrd. metų nespės "išsinešdinti iš Žemės" mažų mažiausiai juokingas.Yra du keliai - arba susinaikinsim, arba pakeliausim po visatą. Tai mano manymu tikėtina sužinoti per kelis ateinančius šimtmečius.

Jau esu skaitęs panašų straipsnį, ji parašė Čekuolis. Visada daugiau ar mažiau tikėjau, kad visatoje mes ne vieni, bet neseniai apie tai kiek daugiau pradėjau suvokti, tai šiuo klausimu galiu atkartoti kelių žmonių mintis - žemėje tokia didelė gyvybės įvairovė, o kas žemė palyginus su visata?

Aš tiesiog įsitikinęs, kad mes visatoje ne vieni. Maža to, aš taip pat įsitikinęs, kad mūsų mokslininkai jau kuris laikas užmezgę kontaktą su protinga nežemiška forma, tik mums kol kas nelemta apie tai žinoti. Kaip sakoma, ant visų tokių dokumentų ir ant visų mokslininkų, kurie yra regėję tokius dokumentus, užklijuota Top Secret. Manau, Top Secret prilygsta nacionalinio saugumo paslapčiai. Bet aš pabandysiu atsiriboti nuo savo įsitikinimų ir pasvarstyti. Jeigu mes rastume planetą, kurioje nėra jokios jau įsikūrusios protingos gyvybės, jokios civilizacijos, tik sąlygos įsikurti - mums būtų prabanga ten įsikurti. Kad tą planetą apgyvendintume, kad ten būtų miestai, gamyklos, žmonės gyventų, dirbtų - tam reikia neįsivaizduojamų resursų. Šiandien ką mes tikrai mokame? Mokame pakilti, mokame nuskristi, ir mokame nusileisti. Bet tie keliautojai kosmosu yra ne žmonės, o mašinos. Tad mums jokios naudos iš to, kad mes kažkur per teleskopą pamatysim Žemės kloną be jokios protaujančios gyvybės. Tokios planetos aptikimas liktų tik faktu, kad tokių planetų gali būti ir daugiau, bet nieko daugiau. O jei mes rastume planetą su protaujančia gyvybe, net ir tada situacija ypatingai nepasikeistų. Galima sugalvoti du scenarijus. Pirmu atveju, toji civilizacija yra primityvesnė už mūsų, jai gali grėsti kolonizavimas. Mūsų generolai iškart apsvarstys: Gal jie pavojingi, gal nepavojingi, bet mums su tokia civilizacija rasti bendrą kalbą gali būti labai naudinga. Viskas priklauso nuo mūsų ir jų ketinimų. O gal jie galvoja apie pirmąjį scenarijų mūsų atžvilgiu? Vadovauti kitiems gal ir malonu, bet tikriausiai nelabai malonu, kai kiti pradeda vadovauti mums. Išvada: planeta be protaujančios gyvybės požymių mums praktiškai nenaudinga, bet užmegzti kontaktą su protaujančia gyvybe gali būti rizikinga. Juk jeigu žmogus linkęs lyderiauti, tai kodėl tokiu pačiu charakteriu negali pasižymėti jokia kita protaujanti gyvybė visatoje? Jei jau ieškome panašios į save, tai nepamirškime, kad ji gali būti panaši ne tik išore, bet ir vidumi. Tarp planetiniams santykiams užmegsti, svetimšaliams galima nusiųsti kokį nors testą, pagal kurį būtų galima įvertinti, kokios jų vertybės, pasaulėžiūra ir pan. Pvz.: 1. Kokiems dalykams jūsų mokslininkai skiria didžiausią dėmesį? 2. Ar jūsų pasaulyje kyla konfliktų tarp žmonių? Atrodo nekaltas klausimas, bet jei jie atsakytų teigiamai, mes iškart suprastume, kad jie yra karingi bei turi karinių technologijų. Geriau juos pažinus, gali būti, kad mums apskritai atšoks fantazija su jais turėti ryšį. Niekas nenori problemų. Kol kas planetų su gyvybės požymiais paieškos man atrodo visiškai aklos. Visi +/- kalba tik apie tikimybes, bet niekas nekalba apie konkrečius tikslus. Kam mums ta planeta? Ką tiksliai mes joje norim daryti? Ką tiksliai darysim, kai ją rasim? Ar toji planeta tik mūsų smalsumui patenkinti, kad Žemė gali būti ne vienintelė? Ko mes tikimės iš protaujančios gyvybės? Ką mes galėtume jai pasiūlyti nuo savęs? Ir tik nereikia sakyti, kad viskas daroma mokslo labui. Mes viską darom ne mokslo, o savo labui. Dėl savęs maitinamės, dėl savęs mokomės, dėl savęs kažką atrandam. Reikia gyventi dėl savęs, o ne dėl mokslo. Mokslas yra sistema. Jeigu esam mes, sistema egzistuoja savaime. Todėl pasiteisinimas, kad viskas daroma vardan mokslo yra absurdiškas. Todėl kalbant apie nežemišką gyvybę, reikia atsakyti ne į klausimą - kam mokslui to reikia? -, o į klausimą - kam man/mums to reikia? O gal mums to nereikia?

pirma tai nebutu zmones antra ar kas nors noretu bendrauti su mumis kurie zudo vieni kitus del savo geroves

labui, juk mes jį sukūrėm. Mokslas ne kokia atskira gyvybės forma, kad dirbtų savo paties labui Žinios savaime nėra nei mums naudingos, nei nenaudingos. Priklauso nuo to, kaip sugalvojam jas pritaikyti savo labui. Tačiau, jei negausim jokių naujų žinių, tad nebus ir jokio progreso... Jei atrasim kokią nežemišką gyvybę, tada ir galvosim ar gali mums tai pasitarnauti, ar ne. Tačiau nereikėtų iškar užsiblokuoti ir nutraukti visus tyrimus ta linkme Niutonas turbūt nelabai įsivaizdavo apie dirbtinius žemės palydovus, kai jam ant galvos nukrito obuolys.

Daug rašot komentaruose, bet nieko vertinga nepasakot. Visai, kaip ir pats straipsnis.

Atleisk, pripažįstu, kad nieko naujo nepasakiau, bet aš ir nesistengiau, nes norėjau tik pasamprotauti kartu su visais. Juk čia daugelis tik samprotauja.

Patiko Mito samprotavimai,bet mano akimis ziurint,tai mes manau apsoliuciai nepajegus kontaktuoti su kitomis gyvebes formomis bei su jomis uzmegsti kazkokius santykius.

Pirmiausia reikia susitvarkyti savo namuose o poto y svecius vaziuoti

Man labai įdomu, ką šiuo atveju būtų galima išgirsti naujo, nepateikiant jokių faktų? Tokie apmąstymai gera užduotis smegenims pramankštinti: O kaip gi yra iš tikrųjų? Nejau mes vieni / nevieni? Kur pradžia ir galas? Šiomis temomis galima iškelti begalę klausimų, kurie mums amžiais neduoda ramybės ir vargu ar atsakysime kartą į tas speliones. Greičiausiai mūsų šalių santykiai pasieks kulminaciją ir griebsime už kaklo savo kaimynams, arba globalinė katastrofa pasieks mus greičiau nei rasime atsakymus į šiuos klausimus. Man asmeniškai patinka tokie straipsniai. Tiesa ar ne tiesa, bet praplėsti savo smegeninę kitų žmonių saprotavimais yra pakankamai įdomu.

Nežinau kodėl, bet ši mintis man labai patiko.