Prozopagnozija: Kai pasaulyje nėra nei vieno pažįstamo veido

Bet cia tai liga O jie negali nesiotis nuotrauku ir reikalui esant palyginti veida?

Bet tai eina sau, neina suvokt kaip taip imanoma, juk veido atpazinimas turetu but toks pat kaip ir betkokio kito daikto, bet kaip supratau tik veidu neatsimena.Labai keista liga

Tikrai neįsivaizduojama... Niekad nebuvau anksčiau girdėjęs.

Gi nesvarbu ar nuotrauka, ar tikras veidas, bent jau kaip supratau. Kiti net savęs nesugeba atpažint nuotraukoj. Spėju jie mato kažką tokio, kaip kad pavaizduota pirmame paveikslėlyje. Labai įdomus sutrikimas.

Pagal mane tai jei neatpažįsta veidų žmogus, tai tegul jo šeima prilipdo prie svečių vardus ar dar kažką, kad būtų lengviau. Bet šeip tai labai žiauri liga ypač tiem kurie ne nuo gimimo ją turi, nes kai gimsti su liga tai išmoksti gyvent su ja, o kai ji tiesiog iš niekur nieko atsiranda tai visas noras gyvent dingsta...

o nuostabios musu smegenys, sugeba suprast kurioi vietoi yra veidas ir tik jo detales ignoruot.

Ypač įdomi paskutinė pastraipa: motina ateina aplankyti dukros, bet jos neatpažįsta, nes ten dar yra senutė. Na keista, nes turėtų matytis ne vien iš veido kas yra senas, kas ne.

Tikrai labai įdomu. "Kai buvau maža, man net minties nekilo, jog kiti pasaulį regi kažkaip kitaip ir pasižymi geresniais gebėjimais. Man mano ribotos galimybės atrodė visiškai normalios". O ką jei visiem mum mūsų pasaulis atrodo kitoks, tiesiog mes įpratę jį tokį matyti nuo pat mažų dienų. Tarkim kad ir su spalvom. Mano matomą raudoną kitas žmogus gali matyti kaip mano violetinę, tiesiog vadina raudona, nes jam nuo mažų dienų įkalta, jog ši spalva yra raudona. Gal šis pavyzdys nelabai vykęs, bet juk taip gali būti su įvairiais dalykais. Tikiuosi, kad kas nors suprato mano komentarą ir tikrai labai ačiū už tokį įdomų straipsnį

Spėju, kad ši liga su žmogaus psichika yra susijusi, todėl smegenys ir ignoruoja veido dalis ar atmintį, susijusią su veidu - turbūt daugumai žmonių sunkiausiai žiūrėti į kitų žmonių akis, veidą. Mitai, būtų neblogai, jei numestum nuorodą.

O aš manau, kad šis pavyzdys net labai vykęs. Tavo pavyzdys man priminė anksčiau skaitytą mokslinį eksperimentą. Dabar neprisimenu visų smulkmenų, bet esmė buvo tokia, kad kiekvienam tiriamąjam žmogui mokslininkai davė akinius, kurie specialiai iškreipia matomą realybę. Visi tiriamieji šiuos akinius turėjo nešioti mažiausiai keletą savaičių. Iš pradžių juos labai vargino 'chaotiška' realybė, jiems skaudėjo galvas, bet vėliau skausmas praėjo, o smegenys akinių iškreiptą realybę pavertė ta, prie kurios buvo įpratusios, t. y., tiriamieji per akinius pradėjo matyti realybę tokią, kokia ji buvo matoma neiškreipta.

net sunku isivaizduoti kaip taip gali buti, kazkaip net neismastau

Na perskaiciau straipsni ir mane sudomino, kadangi jis 'kabina' siek tiek ir mane. Man sunku atpazinti zmones is veido. Pvz: gera drauga pamatau kitame mieste, siek tiek kitaip apsirengusi, tai ziuriu ir taip ir anaip. Nebunu 100% isitikines, nei 50%.. Arba susipazystu su nauju zmogumi, tai kol nepasimatysiu su juo 2-3 kartus as tiesiog jo nepazinsiu. Aisku yra tokiu zmoniu, kuriu is minios labia issiskiria. Visi artimieji ar zmones su kuriais sueinu kiekviena diena tai ne problema, bet del kitu buna sunku. Kad ir filme kur daug veikeju susimaisau. Taip pat pvz viena drauge nuotraukoje atrodo vienaip. po kiek laiko isideda fotke jau atrodo kitaip. Nezinau, keista man tai. O siaip pats esu normalus, skaitau save protingu, visus dalykus ismokstu ir isisavinu greitai, dar esu 12okas, bet smarkiai nesimokant vidurkis apie 8.3. Puikiai sekasi matematika, istorija ir kiti dalykai. Nezinau kiek tiesa ten tie daromi iq testai tai priklausau apie 10% zmoniu (kur buna matematiniai), bet va del veidu tai keista. Yra buve kad apsipazystu parduotuvej koki "drauga" pamates..

Siūlyčiau pasitikrinti regą.

Ne regoj esmė, o būtent keistame smegenų funkcionavime. Nešioju kontaktinius lęšius, kad kompensuočiau trumparegystę ir su jais matau tikrai gerai. Tačiau yra buvę ne vieną kartą, kai netgi, atrodytų, gerai pažįstamas žmogus (pvz klasiokas, kurį kasdien matai visus metus) pakeičia kokią išvaizdos detalę (pakeičia plaukų spalvą ar pradeda nešioti akinius) - ir jau nebeatpažįsti. Tada reikia iš naujo įsiminti, kaip tas žmogus atrodo. Anksčiau, kai atkakliai nenešiojau akinių, visus "apsipažinimus" nurašydavau trumparegystei - bet po to, kai pradėjau nešioti lęšius, supratau, kad ne regėjimo kokybėj esmė, o kažkur kitur. Dėl to buvo ganėtinai baisu, kai nuotraukose sunkiai sekėsi atskirti mylimąjį ir jo brolį (jie tikrai žiauriai panašūs, nors ir ne dvyniai) - gerai, kad sutikus jį gyvai, lengvai pastebėjau keletą esminių išvaizdos skirtumų. Tačiau, jei sąmoningai nesistengiu jų atskirti, galiu lengvai susimaišyti. Problema yra būtent tame, kad smegenys "ignoruoja" žmonių išvaizdos skirtumus, ir tenka tarsi "iškalti", kaip kas atrodo: atlėpusios ausys - Petras, juodi plaukai - Jonas, ryškus makiažas - Onutė ir t.t.

Tai yra istirta, ir mano raudona tau yra tokia pati raudona kaip ir petrui Na nebent tu esi daltonikas, tada tau pasaulis tikrai kitoks O siaip musu akys vienodai reaguoja i daiktu atspindetas elektromagnetines bangas todel ir matome vienodai

O, tikrai labai ačiū už atsakymą Bet spalvos buvo tik pavyzdys

Na Gabrieliaus variantas irgi imanomas, bet nieks taip nedaro specialiai. Todel jis beprasmis.

Jo, man irgi labai panasus variantas. Nenesioju akiniu, rega tikrai nesiskundziu kaip kazkas rase. Nu cia gal daug kam panasiai yra, bet va as esu labai nepastabus visokiems auskarams, ziedams, kad ir drabuziams. Niekada nekreipiu i tai demesio, neapbudinciau dabar jokiu auskaru, kuriuos drauges nesioja

O man priešingai Veidus vos pamatęs įsidėmiu, bet su vardais... Kaip pvz šymet perinko mūsų klasę ir praėjo jau kaip pusę metų nuo rugsėjo pirmos o vardus galiu pasakyt tik kelių mokinių iš visos klasės O klasiokė ir pavardes visų žino

Same here Tik gal nesu toks beviltiškas aš. Klasė pas mane irgi nauja, vardus jau maždaug prisimenu, bet tik tuos kuriuos galiu susieti su kuo nors. aišku vėliau vardai tampa įpročiu ir juos lengva pasakyti negalvojant. Nekalbu apie mokytojų vardus, juos įsidėmėti dar sunkiau. Turėjau auklėtoją kažkur puse metų. Dar dabar negaliu pasakyti jos vardo ir pavardės. Puikiai prisimenu kaip ji atrodo ir kitas detales, bet vardo - niekaip.