Elektros energiją generuojančios durys  (2)

Stiprėjant atsinaujinančių energijos šaltinių madai, gimsta vis daugiau naujų ir originalių idėjų, iš ko būtų galima išgauti energija. Saulė, vėjas, vanduo – visa tai jau savaime suprantama, tačiau dabar jau nusitaikoma net ir į žmogaus išeikvojamą energiją, kuri tiesiog išspinduliuojama į aplinką. Štai vieną iš tokių idėjų kaip konvertuoti į elektrą žmonių išnaudojamą energiją durims atidaryti, pateikė Niujorko dizainerių studija Fluxxlab.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Idėja labai paprasta – ne veltui sakoma, jog paprasti sprendimai būna idealūs. Žmonės dienų dienomis varsto įvairias ofisų ir parduotuvių duris. Jeigu jos neautomatizuotos, tuomet žmonės sunaudoja savo energiją jos atverti, o jeigu automatizuotos – dar pati parduotuvė turi mokėti už durų varstymui išnaudojamą elektrą. O juk žmonės galėtų ne tik atsidaryti duris, bet su kiekvienu atidarymu dar ir sugeneruoti tam tikrą kiekį elektros energijos. Štai su tokiomis mintimis ir gimė projektas „Revolution Door“. Žodis „revolution“ verčiamas ir kaip revoliucija, ir kaip sukimasis. Panašu, jog abu vertimai šiam projektui yra teisingi. Tiesa, pati idėja tikrai nėra labai išskirtinė ir apie ją ne viename forume ar susitikime žmonės kalbėdavo, tačiau kiek mums žinoma iki realaus ir detalaus projekto dar nebuvo prieita. Ko reikia, norint paprastas besisukančias duris paversti „revoliucinėmis“? Tereikia į konstrukciją įkomponuoti besisukantį ratą su magnetais ir stabilios padėties ratą su induktyvinėmis ritėmis. Po to prijungti srovės keitiklį ir elementarus elektros generatorius baigtas. Toliau belieka grandinę sujungti su apkrova. Tačiau čia reikia nepersistengti – kuo didesnės galio apkrova prijungta, tuo sunkiau darysis durys. Nuo tam tikros ribos apskritai jas bus neįmanoma atidaryti. Tad tinkamos apkrovos paskirstymas yra kūrybingas uždavinys su didelę saviraiškos galimybę. Tarkime, į pastatus, kur eina tik vyrai (na, kad ir striptizo barai) prijungta pakankamai didelė apkrova neleis į vidų patekti vaikams ar piktoms žmonoms. Jeigu pagrindiniai klientai vaikai – tuomet apkrova turėtų būti labai nedidelė – žodžiu, principai aiškūs. Visa tai kalbos ir samprotavimai – tačiau kiek gi tikrosios naudos bus iš tokių durų, paaiškės tik po praktinio pritaikymo. Kuo ir žada užsiimti projekto autoriai. Niujorko parodų rūmai Eyebeam kartu su Niujorko universitetu (NYU) išskyrė kompanijai Fluxxlab visas reikalingas priemones durų konstravimui. Planuojama, jog pirmasis modelis bus baigtas kovo mėnesį – tuomet jis bus realiose sąlygose patalpintas tuose pačiuose parodų rūmuose. Ideali vieta ne tik testavimui, bet ir projekto reklamai.

Spendžiant pagal panašių projektų bumą, tai ne paskutinė idėja, kur bus galima pritaikyti žmogaus energiją. Tuo labiau, jog ir tokių projektų prigalvotą visa aibė. Pirmiausia projektuotojai panoro išnaudoti sportuoti mėgstančių žmonių iššvaistomą energiją. Taip sporto klubas Hong Kong'e prie savo treniruoklių prijungė baterijas, kuriomis surenka sportuojančių žmonių generuojamą energiją, ir šią energiją panaudoja patalpoms apšviesti. Tačiau ši energija gali būti skirta ir labiau egzotiškesniems tikslams – kad ir superkompiuterių maitinimui.

Kalbant apie egzotinius sprendimus, galima prisiminti savadarbį įtaisą, skirta telefonų akumuliatorių pakrovimui ir sugebantį elektros energiją gaminti iš ritmingo žmogaus plaučių darbo.

Taip pat galima prisiminti prancūzų mokslininkų ir inžinierių bandymus elektros energijos gamybai panaudoti lietaus lašų kinetinę energiją. Tuomet kai kurie skaitytojai siūlė panašų principą panaudoti didmiesčių šaligatviuose, kur vyksta intensyvus judėjimas. Pasirodo, japonams tokia idėja irgi atėjo į galvą ir jie netgi atliko realius eksperimentus traukinių stotyje. Įėjimas į stotį buvo padengtas specialiomis pjezoelektrinėmis grindimis, kurios nuo mechaninio poveikio generuodavo tam tikrą elektros kiekį. Na ir kaip gi tokiai sistemai sekėsi realybėje?

Tenka konstatuoti, jog „stebuklų“ tokia sistema nepadaro. Nors japonai pasikuklino ir tyrimo rezultatų nedetalizavo (kad nelabai buvo kuo pasigirti), tačiau buvo paskelbta, jog per vieną dieną tokios grindys vidutiniškai prigeneruodavo 1 vatvalandę energijos. Tokio energijos kiekio pakanka tik tam, jog 60W lemputė šviestų 1 minutę. Visgi, japonai labai nenusiminė ir pareiškė, jog tokie rezultatai nereiškia, jog sistema visiškai nepritaikoma. Jeigu generuojančios grindys būtų įrengtos visose stotyse ir stambiuose prekybos centruose, tai bendru mastu susidarytu pakankamai apčiuopiamas energijos kiekis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)