Kaip pasverti juodąją skylę?  (8)

Įvertinti galaktikų branduoliuose besislepiančių milžiniškų juodųjų skylių mases yra nelengva užduotis, todėl ieškoma įvairių naujų būdų, kaip jas „pasverti“. Panaudoję „Chandra“ orbitinę rentgeno spindulių observatoriją, mokslininkai įrodė, kad spręsti apie juodosios skylės masę galima, išmatavus ją supančių dujų temperatūrą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iki šiol milžiniškų juodųjų skylių masės buvo įvertinamos, stebint žvaigždžių ir dujų judėjimą arti galaktikų centrų. Prieš dešimt metų Fabricijus Brigentis (Fabrizio Brighenti) iš Bolonijos universiteto Italijoje ir Viljamas Metjus (William Mathews) iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) pasiūlė naują metodą. Į juodąją skylę krintančios dujos susispaudžia ir įkaista. Kuo didesnė juodoji skylė, tuo aukštesnė dujų temperatūra.

Metodo patikrinimui buvo pasirinkta supermasyvi juodoji skylė, slypinti galaktikos NGC 4649 centre. Jos masė, jau anksčiau nustatyta tradiciniais metodais, siekia net 3.4 milijardo Saulės masių ir tūkstantį kartų viršija Paukščių Tako galaktikos centre esančios juodosios skylės masę. Nepaisant tokio milžiniško dydžio, NGC 4649 atrodo gana rami ir lėtai ryja ją supančią medžiagą, neskleisdama į aplinką ypač didelio energijos srauto. Nukreipę į ją „Chandra“ rentgeno spindulių teleskopą, mokslininkai išmatavo maksimalią dujų temperatūrą pačiame galaktikos branduolyje. Pasirodė, kad tokiu būdu įvertinta juodosios skylės masė tiksliai sutapo su įprastiniu būdu nustatyta mase.

Tai reiškia, kad naujasis metodas leis išmatuoti ir kitų „snaudžiančių“ ir todėl sunkiai pastebimų juodųjų skylių mases.

Kaip sakė tyrimui vadovavęs Filipas Hamfris (Philip Humphrey) iš Kalifornijos universiteto Irvine (JAV), „milžiniškos juodosios skylės, panašios į šią, pasižymi įspūdingais šviesos spektakliais ankstyvojoje Visatoje, bet ne dabar. Todėl mes nekantriai laukiame, kada galėsime pritaikyti naująjį metodą kitoms artimoms galaktikoms, slepiančioms sunkiai pastebimas juodąsias skyles“.

Darbas, aprašantis gautus rezultatus, bus paskelbtas sekančiame žurnalo „The Astrophysical Journal“ numeryje.

Iliustracijoje. Sudėtinė galaktikos NGC 4649 nuotrauka. Violetine spalva parodyti „Chandra“ duomenys rentgeno spindulių diapazone, mėlyna – optiniai Hubble teleskopo duomenys (NASA/CXC/STScI nuotr.).

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)