Keplerio supernovos liekanos naujausi tyrimai mokslininkams sukėlė abejonių, ar iš tikrųjų didžiųjų žvaigždžių gyvavimas baigiasi galingais supernovų sprogimais.

Žvaigždžių mirtis Visatoje iš dalies priklauso nuo jų masės. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog mūsų Saulė trumpam išsiplės iki raudonosios milžinės, bet vėliau virs baltąja nykštuke.

Tuo metu didesnės žvaigždės, išsiplėtusios iki milžinės, sprogsta, virsdamos supernovomis. Supernovos - tai žvaigždės, kurių šviesis dėl sprogimo staigiai padidėja >20 ryškių (šimtus milijonų kartų). Yra skiriamos dviejų tipų supernovos - II tipo supernovomis tampa didelės ma­sės žvaigždės, susidarius jų gelmėse geležinei šerdžiai ir pasibaigus branduolinėms reakcijoms. Tokia šerdis sprogimo metu virsta juodąja bedugne.  Nors nėra tiksliai žinoma mažiausia žvaigždės masė, kurios reikia, kad ji virstų supernova, bet dauguma astronomų sutiko, jog žvaigždė negali būti mažesnė nei 7–8 Saulės masės.

Tačiau naujausi stebėjimai parodė, kad 20 ar 30 Saulės masių dydžio žvaigždės gali virsti juodosiomis bedugnėmis be jokio supernovų sprogimo, rašo space.com.

Didžiosios Britanijos astronomų komanda, vadovaujama Stepheno J. Smartto ir Marko Crocketto, atlieka supernovų stebėjimus bei ieško jų pirmtakių žvaigždžių. Kiekvieną kartą, aptikę naują supernovą, mokslininkai ieško ankstesnių „Hubble“ teleskopo padarytų to paties dangaus regiono nuotraukų.

Jei astronomams pavyksta rasti žvaigždę, kuri vėliau virto supernova, jie gali apskaičiuoti jos tipą ir dydį pagal skleidžiamos šviesos intensyvumą ir spalvą. Šiuose stebėjimuose nebuvo užfiksuota nė viena didesnė nei 18 Saulės masių sprogusi žvaigždė.

„Tokie rezultatai rodo, kad 18 – 30 Saulės masių dydžio žvaigždės gali virsti juodąja bedugne be supernovos sprogimo arba sukelti tokį silpną sprogimą, kad jo neįmanoma pastebėti“, – sako S. J. Smarttas. Tačiau daugelis astrofizikų sako, kad daromoms išvadoms surinkta per mažai duomenų.

Astronomas Weidongas Li iš Kalifornijos universiteto sutiko, kad absoliuti dauguma supernovomis virstančių žvaigždžių neviršija 25 Saulės masių, tačiau nurodė, kad tokios žvaigždės taip pat yra labai retos, todėl neturėtume stebėtis, kad nepavyksta užfiksuoti didžiųjų supernovų.

„Mano pagrindinis priekaištas yra, kad jie neturi pakankamai daug statistinių duomenų“, – aiškina Johnso Hopkinso universiteto astrofizikas Adamas Riessas.

„Tai panašu į išvados darymą, kad Visatoje neegzistuoja labiau išsivysčiusios už mus civilizacijos, remiantis tik tuo, kad jos su mumis dar nesusisekė“, – pridūrė jis.

Pagal Mindaugo Pyrago (www.DELFI.lt) parengtą straipsnį

Komentarai (0)