Sukurtas naujas būdas ieškoti planetų tiriant žvaigždžių šviesos pokyčius (2)
Lyginant su Saule, Žemė yra dulkelė. Jums prireiktų 109 tokių planetų, kad jos atitiktų Saulės skersmenį, ir 1,3 milijono, kad užpildytų jos vidų. Tačiau mažytė Žemė ir jos giminaičiai apie savo buvimą mus informuoja reiškiniu, žinomu gravitacinio tempimo efektu. Tai - reiškinys, kai planetos savo gravitacine trauka priverčia suvirpėti netgi savo gimtąsias žvaigždes. Tokius poslinkius mokslininkai gali atrasti analizuodami iš žvaigždžių sklindančios šviesos pokyčius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemė Saulę "stumteli" 10 centimetrų per sekundę greičiu. 300 kartų didesnė planeta Jupiteris pasižymi gerokai solidesniu 13 metrų per sekundę poslinkiu.
Planetų gravitacinį traukimą tampa daug sudėtingiau aptikti jei esate labai toli - pavyzdžiui, kitos žvaigždės planetų sistemoje. Šį sudėtingumą skatina ir tas faktas, jog žvaigždžių (tokių kaip pavyzdžiui Saulė) paviršiuje vyksta reguliarūs sproginėjimai, konvulsijos, sukeliančios jų spindesio pokyčius, nieko bendro neturinčius su planetų trauka.
Nepaisant to, mokslininkai jau aptiko 277 už mūsų planetos sistemos ribų esančius pasaulius, nors ir nei vienas iš jų nėra toks mažas kaip Žemė.
Harvardo Universiteto mokslininkas Chih-Hao Li ir jo kolegos sukūrė ypač jautrų metodą, skirtą filtruoti lazerio šviesai; pagal ją tiriamas žvaigždžių spektras, ieškant pačių mažiausių jo pokyčių. Naująjį metodą jo kūrėjai vadina "astronominiu šukavimu". Tai tarsi medžių, debesų ir dangaus atspindžio nejudančiame vandenyje stebėjimas - lygiai kaip vanduo yra terpė gamtos vaizdams užfiksuoti, taip ir lazerio šviesa yra tas "vandens telkinys", kuriame galima analizuoti mus pasiekusią žvaigždžių šviesą. Nudažykite vandenį raudonai, ir medžių, debesų ir dangaus atspindys atrodys kitoks - kai kurie bruožai išnyks, kai kurie taps ryškesni. Lygiai taip pat keičiant lazerio šviesos savybes keičiasi stebimas vaizdas.
Naujasis metodas leidžia išfiltruoti kai kurių ilgių lazerio šviesos bangas. Tokiu būdu elektromagnetiniame šviesos spektre sukuriami diskretiniai tiksliu žingsniu išsidėstę spektro komponentai. Šis žingsnis yra tinkamas specializuotiems žvaigždžių šviesos analizės spektrografams. Iš esmės tai yra optinės "šukos", kurių dantukai išdėstyti pagal atraminį impulsinio lazerio dažnį. Tai nėra nauja idėja, tačiau naujas yra jos pritaikymas tikslioje astronominėje spektroskopijoje.
Naujosios sistemos pirmieji testai bus atlikti jau šiais metais. Bandymų metu bus registruojamas atraminis žvaigždžių švytėjimas tam tikru laiku, ir konkrečiais laiko tarpais bus ieškoma šviesos spektro pokyčių.