Tarptautinė mokslininkų komanda "Hubble" teleskopu aptiko iki šiol niekada nematytą optinį kosmoso reiškinį - du vienas kito viduje esančius švytinčius žiedus, susidariusius kai iš dviejų tolimų galaktikų skriejanti šviesa prieš mus pasiekdama pakeliui kerta kitą masyvią galaktiką. Jos gravitacinis laukas pakeičia šviesos sklidimo kryptį. Šis labai retas reiškinys gali padėti mokslininkams gauti daugiau informacijos apie tamsiąją medžiagą, tamsiąją energiją, tolimų galaktikų prigimtį ir netgi mūsų Visatos erdvės kreivumą.

Reiškinys vadinamas gravitacine linze. Jis atsiranda kai masyvi galaktika pakeičia šviesos, sklindančios nuo kitų galaktikų, sklidimo kelią - lygiai taip pat kaip ir padidinimo stiklas. Kai abi galaktikos yra vienoje tiesėje, šviesa aplink priešakyje esančią galaktiką suformuoja apskritimą, vadinamą "Einšteino žiedu". Jei toje pačioje tiesėje yra dar viena tolimesnė galaktika, atsiranda antras didesnio diametro žiedas. Priešakinė galaktika nuo mūsų nutolusi 3 milijardus šviesmečių. Vidinį ir išorinį žiedą suformavo šviesa, sklindanti nuo galaktikų, esančių atitinkamai 6 ir 11 milijardų šviesmečių nuo mūsų.

Mokslininkai pripažįsta, jog reiškinys išties retas, ir gali daug ką papasakoti apie Visatą - pavyzdžiui, šio reiškinio metu galima tirti tamsiąją medžiagą, nes manoma, jog ji yra gravitacinių linzių šaltinis. Be to, Einšteino žiedų geometrinė forma leido mokslininkams išmatuoti vidurinės galaktikos masę. Nustatyta, jog ji lygi vienam milijardui Saulės masių. Tai yra pirmasis atvejis, kai buvo išmatuota tokiu dideliu atstumu (raudonasis poslinkis z= 0,6) nutolusios nykštukinės galaktikos masė. Turint kelias dešimtis tokių dvigubų žiedų, mokslininkai galėtų išmatuoti gravitacijos sukeltą erdvės iškreivinimą. Maždaug 50 tokių žiedų būtų pakankama norint išmatuoti Visatoje esančios tamsiosios medžiagos kiekį ir įvertinti tamsiosios energijos būsenos lygtį (jos slėgio matą) tik su 10% paklaida.

Komentarai (0)