Amžinos jaunystės mokslininkai dar nežada, tačiau intensyviai atliekami tyrimai kaip prailginti atskirų ląstelių gyvenimo trukmę. Iki šiol rekordinis pasiekimas buvo 5 kartus prailgintas ląstelės gyvenimas. Dabar mokslininkai žengė dar toliau ir mielių ląstelės išgyveno 10 kartų ilgiau nei normaliomis sąlygomis.

Mielių ląstelių ilgaamžiškumą tyrinėjo Pietų Kalifornijos universiteto (University of Southern California) biologas Valter Longo (matyti nuotraukoje), kartu su komanda sugebėjęs pasiekti, jog paprastai 1 savaitę gyvenančios mielių ląstelės išgyventų 10 savaičių. Tai naujasis gyvybės prailginimo rekordas, bet ar jau galutinis, pasakyti labai sudėtinga.

Mielių ląstelių gyvenimo prailginimui buvo pritaikyti du metodai – genetinė ląstelių modifikacija ir mažakalorinė dieta. Jeigu pirmasis metodas kaip ir „priklausytų“ šiuolaikiniam mokslui, tai antrasis yra gana keistokas. Tačiau jau senai įrodytas, jog dieta leidžia prailginti gyvų organizmo gyvenimą. Deja, šis efektas žmogaus atveju jaučiamas silpniau, nei kad tarkim pelių ar kirmėlių atveju. Pastarųjų organizmų atveju buvo pastebėtos tiesioginės tendencijos – kuo mažiau kalorijų gauna organizmas, tuo ilgiau jis gyvena. Aišku neperlenkiant lazdos ir jo nenumarinant iš bado.

Tačiau dietos derinimas su genetine intervencija mielių atvejų davė puikius rezultatus. Anksčiau šis mokslininkas su savo komanda atrado du genus RAS2 ir SCH9, susijusius su vėžio vystymusi ir pilnai sutampančius tiek mielėse, tiek ir žmogaus organizme. Jie tokie panašūs, jog biologo nuomone, žmogaus genus RAS2 ir SCH9 perkėlus į mieles, jie kuo puikiausiai veiktų ir toliau.

Tai štai, Longo, kartu su kolegomis mielėse „išjungė“ šiuose genus ir tokioms ląstelėms paskyrė griežtą dietą. Rezultate, kaip ir jau rašėme, ląstelių gyvavimo trukmė išaugo 10 kartų.

Šį reiškinį mokslininkai bando aiškinti tuo, jog paprastai organizmas nukreipia savo energiją į augimą ir vystymąsi, kas neabejotinai anksčiau ar vėliau priveda prie genetinių klaidų atsiradimo. Išjungus paminėtus genus ir nustačius mažakalorinę dietą, organizmas nukreipia savo energiją nuo augimo (ląstelių dauginimosi) link „konservavimo“ – ląstelių DNR apsaugą.

Dabar Longo tyrinėja kelis ekvadoriečius, kurių organizme aptiktos RAS2 ir SCH9 genų mutacijos. Šie žmonės, turintys dvi mutavusių genų kopijas, turi visą eilę organizmo vystymosi defektų, tačiau nei vienas iš jų neserga vėžiu. Dabar mokslininkai ieško šių žmonių giminaičių, turinčių tik vieną neteisingo geno kopiją. Biologai tikisi, jog šie žmonės bus ir sveiki, ir pasižymės ilgaamžiškumu.

Longo spėja, jog žmogaus ilgaamžiškumas padidėtu išjungus šiuos genus. Tačiau, kad nesukelti organizmo mutacijų, tai galima padaryti tik pilnai subrendusiam žmogui, kuomet organizmas nustoja vystytis.

Tačiau kaip tokiu atveju galima saugiai išjungti šiuos genus – klausimas sudėtingas ir jam atsakyti prireiks ne vieno dešimtmečio. Tačiau mokslininkai tikisi, jog tai yra įmanoma, o kol kas jie stengsis šiuos tyrimus pakartoti su pelėmis.

Plačiau apie šiuos tyrimus galima paskaityti universiteto spaudos pranešime, žurnale Journal of Cell Biology išspausdintame autorių straipsnyje, o taip pat kai kurios detalės bus publikuotos žurnalo PLoS Genetics sausio 25 dienos numeryje.

Komentarai (5)