Mokslininkai analizuoja Marso gyvybei puikiai tinkančią teritoriją (0)
NASA praneša, jog robotas visureigis Marse padarė vieną svarbiausių atradimų – mokslininkai mano, jog „Spirit“ visureigio pajudinta paviršiaus dalis liudija apie praeityje šioje planetoje buvusią aplinką, kuri būtų buvusi ideali mikrobams. Na, o kur mikrobai, ten galėjo prasidėti ir tolesni gyvybės evoliucijos žingsniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausias atradimas įvyko visai atsitiktinai – marsaeigis „Spirit“ jau kuris laikas važiuoja pažeistu ratu, kuris kartais mėgsta įklimpsti robotui judant Marso paviršiumi. Taip įvyko ir judant Home Plate rajone, kuris kaip spėja mokslininkai susidarė veikiamas jūros vandens. Šių metų gegužę mokslininkai pastebėjo, jog ant roboto ratų užsilikęs gruntas skiriasi nuo įprasto.
Pastebėtas gruntas buvo labai šviesios spalvos, kurį ištyrus, paaiškėjo, jog jį 90% sudaro kvarcas. Tik pastebėję šią medžiagą, mokslininkams į galvą atėjo dvi galimos kvarco atsiradimo hipotezės. Pirmoji – į paviršių kvarcą galėjo išmesti besiveržiantis karštas geizerio vanduo. Antroji hipotezė teigė, jog marsaeigis užvažiavo ant sustingusios lavos kanalo, kurio kadaise tekėjo karšta lava ir ugnikalnio dujos, išplovusios įvairius mineralus ir palikusios beveik gryną kvarcą.
„Iš esmės yra visiškai nesvarbu, dėl kurios priežasties galėjo susidaryti kvarco nuosėdos“, - aiškina visureigio ekspediciją prižiūrintis mokslininkas Steve`as Squyresas. “Svarbiausia yra tai, jog Žemėje tokiose vietose knibždėte knibžda bakterijų. Mes labai tuo susidomėję“.
Reaktyvinių variklių laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) spaudos pranešime jis priduria, jog labiausiai tikėtinas kvarco nuosėdų susidarymas yra dėl ugnikalnio lavos tekėjimo. Ši hipotezė labiausiai remiasi tuo, jog panašių darinių aptinkama ir Žemėje, ypač dažnai Havajuose arba Islandijoje.
„Vienas iš puikių dalykų dėl šio pavyzdžio – ne tik tai, kad vanduo sukuria mikrobams klestėti tinkamą aplinką, bet ir tai, kad jame esantis silicis mikrobus užkonservuoja“, – aiškina Steve`as Squyresas. Todėl mokslininkas mano, jog sekančiose misijose, ypač tose, kurios leis į Žemę pergabenti Marso grunto pavyzdžius, reikia didelį dėmesį skirti kvarco nuosėdomis turtingoms teritorijoms. Jame galima aptikti senovinius Marso mikroorganizmus, nes jie kvarcas juos puikiai „konservuoja“. „Šitaip galima rasti puikiai išsilaikiusių mikrofosilijų“, – sako mokslininkas.
Dabartiniai marsaeigiai nėra gyvybės ieškotojai – jie greičiau geologai. Tačiau jau 2009 metais Marso paviršių turėtų pasiekti dar vienas NASA marsaeigis - Mars Science Laboratory, o kito dešimtmečio pradžioje – europiečių ExoMars. Abu jie gebės ieškoti gyvybės požymių, jei tik tokių apskritai yra. Kiek anksčiau Marso paviršių pasieks dar vienas tyrimų zondas - Phoenix Mars Lander. Jis Raudonąją planetą turėtų pasiekti 2008 metais, o jo pagrindinė užduotis - Marso šiaurės ašigalio tyrimai.
Kitas marsaeigis Opportunity vis dar tyrinėja Viktorijos kraterį. Jo perduodami duomenys puikiai papildo bendrą informacijos kiekį apie kadaise buvusias drėgnas ir sausas Marso zonas.
Marso paviršių tiriantys du visureigiai yra tikra žemiškųjų technologijų pažiba - jie misiją tęsia ne 90 numatytų, o jau maždaug po 1,4 tūkst. dienų. Visgi smėlio audros, atšiaurus planetos klimatas veikia techniką – abu marsaeigiai turi gedimų, o prieš akis nusimato dar viena žiema. Ar ją sugebės marsaeigiai pergyventi su smėliu apipustytais Saulės elementais ir mažu energijos kiekiu – dar neaišku. Tačiau tai būtų jau trečioji jų žiema Marso planetoje.
Na, o susidomėjusiems Marso gyvybe siūlome perskaityti šiuos straipsniukus – apie vandens buvimo įrodymus, kurie nesenai papildyti aptiktomis druskos nuosėdomis. O kur vanduo, savaime suprantama, ten galėjo būti ir gyvybė – kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog ji egzistuoja, tik žmonės tiesiog to nepastebėjo. Teorijos apie gyvybę turi gan nemažą pagrindą – kai kurie astronomai mano, jog kadaise Marsas kaip ir Žemė skriejo panašioje orbitoje, tik vėliau šios planetos susidūrė ir to rezultate susiformavo Mėnulis. Na, o Marsas nuskrido į šalį – panašius procesus mokslininkai dabar stebi ir kitose žvaigždžių sistemose.
Plačiau: Mars robot unearths microbe clue