Labai greita žvaigždė (0)
Penkerius metus NASA rentgenine observatorija „Chandra“ stebėdami neutroninę žvaigždę RX J0822-4300, susiformavusią po supernovos sprogimo, astronomai įsitikino, kad nuo sprogimo centro ji skrieja apie 5 mln. km/val. greičiu. Į priešingą pusę lekia supernovos likučiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Manoma, kad Laivagalio žvaigždyne stebėta neutroninė žvaigždė susiformavo maždaug prieš 3700 metų, sprogus supernovai Puppis A. Išmatavę, kiek žvaigždė pasislinko per penkerius metus, ir įvertinę, kad jos nuotolis yra apie 7 tūkst. šviesmečių, astronomai galėjo nustatyti jos greitį ir apskaičiuoti, jog nuo supernovos sprogimo centro ji jau nuskriejo apie 20 šviesmečių. Skriejant tokiu greičiu jai prireiks dar kelių milijonų metų, kad išskrietų iš Galaktikos. Kaip sako vienas iš žurnale „Astrophysical Journal“ lapkričio 20 d. paskelbto darbo autorių Robertas Petre’as, dirbantis NASA Godardo kosminių skrydžių centre, „Tik gimusi, ji jau gavo bilietą į vieną pusę“.
Astronomai ir anksčiau stebėjo vadinamąsias supergreitas žvaigždes, lekiančias Galaktikos pakraščių link iki 1,5 mln. km/val. greičiu. Jų nepaprastą greitį galima paaiškinti sąveika su Galaktikos centre esančia supermasyvia juodąja skyle, tačiau naujai aptiktąją greituolę turėjo įgreitinti supernova. Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad po supernovos sprogimo susiformavus neutroninei žvaigždei, į jos paviršių krentantys buvusios žvaigždės likučiai sukuria milžinišką energijos kiekį, dėl kurio gali įvykti naujas sprogimas, nubloškiantis išorinius sluoksnius į šalį. Jei procesas nesimetriškas, po tokio sprogimo žvaigždės likučiai nuskrietų į vieną, o pati žvaigždė – į kitą pusę. Tačiau RX J0822-4300 greitį šis modelis sunkiai paaiškina. „Mįslė su šiuo kosminiu patrankos sviediniu yra ta, kad mes nežinome, kaip gamta galėjo sukurti tokį galingą pabūklą“, – sako kitas darbo autorius Frankas Winkleris iš Midlbario koledžo Vermonte. „Didelį greitį galima paaiškinti nepaprastai galingu sprogimu, tačiau modelis yra labai sudėtingas ir sunkiai pritaikomas realiems sprogimams“, – tęsia jis. Taigi mokslininkams teks palaužyti galvas aiškinantis, kaip ši žvaigždė pasiekė tokį didelį greitį.
Plačiau: MokslasPlius