Europa planuoja į Titaną nusiųsti oro balioną (0)
Europos kosmoso agentūra (ESA) analizuoja kelis galimus kosminių misijų projektus ateinančiam dešimtmečiui. Šalia tradicinių projektų galima išvysti ir gana intriguojančių – asteroido grunto atgabenimas į Žemę, galingo netradicinės konstrukcijos rentgeno teleskopo paleidimą ir pagaliau oro baliono nuskraidinimą į Titaną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki šio oro balionas kitos planetos atmosferą naršė tik vieną kartą – 1985 metais į Veneros atmosferą du tokius balionus su aparatūra paleido sovietiniai tarpplanetiniai zondai „Vega-1“ ir „Vega-2“.
Apskritai paėmus, tai ši mintis nėra kažkuo radikali. Jau senokai specialistai abiejuose Atlanto vandenyno pusėse kalba apie tokių balionų panaudojimą planetų tyrimams. Iki šiol dažniausiai kalba eidavo apie tokius Marso tyrimus. Tačiau išskyrus kalbas daugiau nieko šiuo klausimu ir nevyko. Tad Europa yra pirmutinė, kuri ne tik kalba apie tai, bet ir ima planuoti konkrečios misijos kontūrus. Titanas kaip misijos tikslas apsirinktas dar ir todėl, kad jį jau aplankė vienas Europos aparatas Huygens.
Ir šie planai yra ganėtinai rimti – ESA ėmėsi atkakliai aiškintis oro baliono pasiuntimo į Titaną galimybes ir gali būti, jog tai taps vienas iš pagrindinių agentūros uždavinių ateinantiems 10 metų. Cosmic Vision projekto rėmuose Europos specialistai paruošė visą eilę hipotetinių misijų sąrašą, iš kurių agentūra atrinks du - paleisti 2017 ir 2018 metais.
Šios misijos dalinasi į dvi grupes – didelės ir vidutinės (L-klasė ir M-klasė), priklausomai nuo kiekvienos iš jų vertės (atitinkamai 650 ir 300 milijonų eurų). Didelės misijos gali būti vykdomos kartu su kitais partneriais – iš kurių labiausiai tikėtina yra NASA.
Prie L-klasės priskiriamos tokios galimos misijos:
-
Laplace – kosminio tyrimo zondo nuskraidinimas link Jupiterio. Šiuo atveju didžiausias dėmesys bus skirtas paslaptingam palydovui Europa ir jos vandenynui.
-
Tandem – Saturno misiją, kurios pagrindinis tikslas bus dujinio giganto mėnulių tyrimai. Misijos metu vienu metu bus išsiųsti du aparatai . Vienas – orbitinis palydovas, antras – nešėjas, kuris į Titaną nuskraidins tris paviršinius zondus ir jau minėtą oro balioną.
-
Xeus – orbitinis rentgeno teleskopas, kuris bus sudarytas iš dviejų atskirtų dalių, skrendančių ganėtinai dideliu atstumu (apie 50 metrų) ir tuo pat metu labai tiksliai pozicionuoti vienas kito atžvilgiu. Viena aparato dalis bus rentgeno spindulių veidrodis, kitą – detektorius.
-
Spica –japonų sugalvotas galingas orbitinis infraraudonųjų spindulių teleskopas.Jie pakvietė ESA dalyvauti šio projekto rengime.
M-klasės kandidatai yra tokie:
-
Cross-scale – 12 Žemės palydovų grandinė, skirta aplink mūsų planetą esančios plazmos tyrimams.
-
Marco Polo – misija, skirta grunto parvežimui iš netoli Žemės esančių asteroidų. Misijai vykdyti reikės pagrindinio laivo, nusileidimo zondo su mėginių paėmimo sistema ir grįžtamosios kapsulės.
-
Dune and Space – dvi giminingos misijos, skirtos surinkti medžiagą, kuri galbūt padės mokslininkams atkleisti kas tai yra tamsioji medžiaga ir tamsioji energija.
-
Plato – šis kosminis aparatas turės ieškoti prie kitų žvaigždžių esančių panašių į Žemę planetų.
Plačiau: Europe floats future space ideas