Gyvybė Marse egzistuoja, tik jos žmonės nepastebėjo?..  (4)

Dar vienas sensacingas mokslininkų pareiškimas – Marse gyvybė ne tik kažkada buvo, bet ji vis dar ir yra, tik žmonės ją pražiopsojo ir nepastebėjo. Aišku, kalba eina ne apie paslaptingus „žalius žmogelius“, bet apie bakterijas. Apie tai prakalbo vokiečių mokslininkas Jupas Houtkuperis (Joop Houtkooper) iš Geseno universiteto. Jo nuomone prieš tris dešimtmečius Marse dirbę „Viking“ aparatai atrado gyvybę, tačiau tai liko nepastebėta. Kaip tai galėjo įvykti?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Toks ambicingas pareiškimas žada naują ir energingą Marso gyvybės paiešką. Iš kur gi kilo tokios idėjos? Tiesiog Houtkuperis dar kartą atidžiai tyrinėjo „Viking“ stočių atlikto eksperimento GEx (Gas Exchange) duomenis. Eksperimento metu gyvybės faktas liko neįrodytas, tačiau išliko tikimybė, jog 0,1% planetos paviršiaus užpildytas mikroorganizmais. Ši galimybė ilgą laiką buvo nei patvirtinta, nei paneigta, tačiau vokiečių mokslininką „užkabino“. Bet kaip tokiame atšiauriame klimate, kur atmosferos temperatūra nukrenta iki -150 laipsnių Celsijaus galėtų egzistuoti mikroorganizmai?

Houtkuperio nuomone, labai sausame ir šaltame Marso dirvožemyje galėjo ir vis dar gali egzistuoti mikrobai, kurių ląstelės užpildytos vandenilio peroksido ir vandens mišiniu. Vandenilio peroksidas nors ir labai nuodingas, tačiau jame yra apie 94% deguonies. Be to, vandenilio peroksidas gyvose ląstelėse gali padėti joms išgyventi žemose temperatūrose, nes veikia kaip antifrizas, neleidžiantis kristalizuotis ląstelės viduje esančiai medžiagai. Visgi, kokios vandenilio peroksido proporcijos gali būti ląstelių viduje – nėra aišku.

Be to, vandenilio peroksido tirpalas aktyviai sugeria vandenį net iš labai sausos atmosferos ir tokiu būdu padeda gyviems organizmams išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Tiesa, nuo pernelyg didelio vandens kiekio tokie organizmai žūva.

Duodamas interviu Reuters agentūrai, mokslininkas pažymėjo, jog 0,1% bakterijų dirvos paviršiuje – nėra mažas rodiklis. Tam jis siūlo palyginti tokį bakterijų kiekį su biomasės lygiu Antarktidoje – skaičiai, mokslininko nuomone, bus labai panašūs. Tuo labiau, jau dabar žinoma, kad Antarktidoje egzistuoja šalčiui atsparių bakterijų.

Šalia šių samprotavimų, mokslininkas pateikia dar vieną jo teoriją patvirtinantį argumentą. Spektrometrinio eksperimento GEx metu paviršiniame Marso dirvos sluoksnyje buvo užfiksuotas padidėjęs deguonies ir anglies dioksido kiekis. Tai gana keistas reiškinys, nes tokiame šaltyje puvimo procesas yra neįmanomas, todėl mokslininkai tuo metu nesurado logiško šio reiškinio paaiškinimo. Dabar Houtkuperis šį efektą aiškina tuo, kad paveikus Marso dirvožemį vandens garais, mikroorganizmai žuvo išskirdami deguonį, o šiam reaguojant su organiniais junginiais, susidarė anglies dioksidas ir nedidelis azoto kiekis.

Šias išvadas kiti mokslininkai priėmė gana kritiškai, argumentuodami, jog gyvybė vandenilio peroksido pagrindu egzistuoti negali, nes ši medžiaga labai toksiška. Tačiau patį Houtkuperį tokios išvados dar labiau įkvėpė ir mokslininkas nusiteikęs labai rimtai toliau gilintis į šią problemą. Tam jis planuoja labai atidžiai išstudijuoti Žemės bakterijas ir jas palyginti su tomis, kurios galėtų būti Marse. Aišku, tam dar reikia šias bakterijas gauti, bet pradžioje pakaks bakterijų poveikio dirvai analizės. Mokslininko tikslai ambicingi – jis nusiteikęs įrodyti, kad šalčiui atsparios bakterijos kažkokiu tai būdu galėjo iš Marso patekti į Žemę. O galbūt visa Žemės gyvybė yra kilusi iš Marso?

Savo pamąstymuose mokslininkas nėra vienišas. Ir iki jo panašias hipotezes yra išsakę daug kitų mokslininkų. Ypač karštos diskusijos apie gyvybę Marse prasidėjo 90 metų gale, kuomet Antarktidoje aptiktame labai sename meteorite mokslininkai tikėjo suradę įrodymų apie gyvybės egzistavimą raudonojoje planetoje. Tačiau šios kalbos sulaukė labai didelio mokslo pasaulio pasipriešinimo, tad gana greit nuslopo. Tačiau gyvybės paieškos ir toliau tęsiasi...

Naujų kalbų ir prognozių bumas gali prasidėti 2008 metų kovo mėnesį, kuomet Marsą pasieks naujos kartos tyrimų zondas.

Plačiau: Ученый из Германии нашел жизнь на Марсе

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(8)
(2)
(6)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: