Absoliučiai tuščia vieta Visatoje

Manyciau kad mokslininkai galejo aptikti Einsteino mineta Kurmio urva kuris teoriskai neimanomas, viena jo puse stai matome mes, o jau kitoje jo puseje arba kitas matmuo arba niekas (teoriskai neimanomas). Da galetu buti sprogusi masyvi supernova kuri sprogimo metu sunaikino erdvelaiki ir paliko skyle erdveje:)

Tai gal erdvėlaikis vis dar yra - juk šiam parametrui materijos kaip tokios tai nereikia?

tokia mintis man į mokslinę fantastiką panašiau...

turint omeny kokio dydzio visata, tai joks atradimas joje nenustebintu taip mazdaug "negali but". visokiu marazmu gali ten but

Kas atrodo tusčia nebūtinai turi būti tusčia. Pagrindas tame jog energija neisnyksta tik trasnformuojasi, o ta tuštuma gali ir nebūti tokia tusčia

Ką? Ar taip gali būti? Jai mokslininkai nieko neaptiko tai nebūtinai ten tieko nėra. Man tas faktas kad kažkur yra zona kurioje nieko nėra, nėra suvokiamas, todėl pirmenybę teikčiau dar neatrastai egzistuojančiai medžiagai, ar dalelėms ar tamsiajai materijai, nei niekam. Bėja tas faktas yra kad ten nieko nera klaidingas, juk ten yra tamsa...

Jai šviesa yra dalelės, tai gal ir tamsa yra dalėlės? Pasakykit kodėl taip negali būti? apibūdinkit tamsos atsiradimą, kokiomis svybėmis pasižymi tamsa, su kuo ji valgoma, kokie prieskoniai labiausiai tinka, ar tamsa gali būti materija? Ar tamsa reiškia visisiško nieko nebuvimą, jai taip tai ar tamsa galime laikyti pradžia. Jai tamsa būtų visko pradžia tai laikas atsirado iš nieko ir tamsa yra laiko fizinė pradžia, kadangi visiems knieti sužinoti laiko fizinę pradžią, tai vuolia, jums belieka išsiaiškinti tamsos pradžią, kaip viskas paprasta, iš nieko imam ir padarom viską. Jai galima pakomentuokit protingi žmonės tai ką čia parašau, man labai svarbus jusu verdiktas, galite teisti mane, ir dar visaip pasijuokti iš svaičiojimų, tikt nelikit nepasireiskę Parsau

priekinis mokslo frontas visada balansuoja ant filosofijos/fantastikos slenksčio:) O ar tamsai užtenka apibrėžimo kaip paprasčiausiai šviesos nebuvimas, čia jau nežinau. Palieku šį reikalą minties galiūnams spręsti:)

kad ir kaip ten bebūtų reikia pasidžiaugti, jog pastaruoju metu čia ėmė lankytis tikrai nemažai mąstančių žmonių. nepaisant abejonių dėl to mąstymo teisingumo, tai tikrai džiuginantis faktas. sofistika (dažnai nevalinga) neretai priveda prie labai teisingų išvadų

Mano nuomone, jei sviesa yra daleliu judejimas, tai vadinasi tamsa - ju sastingis. Tad, galbut, jei yra tamsa, tai dar nereiskia kad ten nieko nera. Juk ir mes kai esame tamsiame kambaryje ir visiskai nieko aplink nematome - manome kad ten nieko nera, bet kai isijungiame sviesa - pamatome viskai ka kita. Vadinasi - vien tamsa - dar nereiskia tustumos. Taip pat nemanau kad tamsa butinai yra neturinti laiko. Aisku, esant tamsoje apie laika butu sunkiau susigaudyti, bet jei pvz: mes kas kazkiek laiko isgirsime kazkokius garsus, galesime pajusti siluma ar salti, tai suprasime kad nuo to laiko praejo kazkiek laiko. Vadinasi, laikas egzistuos, nes galesime atskirti nuo kada iki kada kazka jutome. Tad kol zmogus gales bent vienu is savo jutiminiu savybiu atskirti viena pojuti nuo kito - jis jaus laika. To pasekoje, manau, kad zmogus pats susikuria laika savo jutiminiu organu pagalba, o smegenys ta laika dar savaip interpretuoja. O dabar isivaizduokime toki atveji, jei jus esate kazkur ir nieko negalite pajusti - nei zemes po savo kojomis, nei vejo, nei eiti galite, nei girdet, nei suvalgyti viena, o po kurio laiko kazka kitka, nei pamatyti, nei kvepuoti. Kas tada? Tada laiko nebeliks, nes nebebus jokio atskaitos tasko. Taip pat gal ir su ta tuscia vieta visatoje. Jei joje atsidure netektume visu savo pojuciu, nematytume jokiu zvaigzdziu ir pan, tai ten mums laikas neegzistuos. Tuomet, galima teigti, ten bus tuscia vieta. Zmogui bus tuscia vieta. Bet jei ten atsirastu kazkoks tai "organizmas", turintis visai kitokius pojucius nei zmogus, galbut jis ten kazka kitka jaus ir jam tai nebus tuscia vieta? Is tikro, kartais pamastyti paciam ir padiskutuoti yra daug smagiau nei perskaityti kazkieno kito jau atrasta negincytina teorija

tamsa atsiranda nesant pakankamam kiekiui fotonų. praktiškai visiškas jų nebuvimas apskritai neįmanomas. iš esmės panašiai ir čia gali būti. tiesiog tamsiosios materijos ten labai mažai. ji paprasčiausiai dėl kažkokių priežasčių išretėjus tiek, kad žmonių naudojami būdai jos (reliktinio spinduliavimo?) tiesiog negali užfiksuoti. o tos priežastys gal net labai paprastos. dažnai taip būna. atrodo kažkas neįtikėtino, bet kai galiausiai paaiškėja, tai viskas lb paprasta būna.

O kas yra aplink tą tuštumą? nesuprantu, kodėl būtent toje vietoje ta tuštuma, gal aplink ją egziztuoja kažkas masyvus ir traukia visas daleles...

Ten visatos centras ir po didžiojo sprogimo visa medžiaga iš ten išlėkė 8)

O jei pasirodys, tog tai visiškai teisinga teorija?:D reiktų atradimą paviešinti, tai dar kokią Nobelio pramiją gautum

cia gal reiktu kalbeti apie visatos modeli. Tam tikru mokslininku teigimu visata yra islenkta. Tarkim paimkim popieriaus lapa ir isivaizduokime, kad visos galaktikos, zvaigzdynai ir t.t. randais ant popieriaus pavirsiaus. Tai sulenkus tam tikru budu sita popieriaus gabala. Is vienos plokstumos ziuredami i kita, matysime joje esancius kunus, bet ir bus tokios vietos, kur paziureje mes nieko nematysime, ten bus tiesiog erdve, nieko neturinti. Gal ir cia taip yra. Gal ten butent ir yra visatos pakrastys. O gal tai visatos vieta, per kuria musu visata susijungia su dar kita visata. Ir kad butu pusiausvyra, ten yra tokia vieta, kur nieko nera, kaip kazkoks izoliatorius dvieju visatu. Gal ir musu prietaisai yra netinkami kazkam rasti, kas ten yra. O gal vistik rimtai ten nieko nera

Nu gerai, aš nesu astronomas, bet kaip suprantu, iš Žemės kažką galima pasatebėti tik tada, jei tas kažkas turi kažkokį aktyvų požymį (iškreipia gravitacija, spinduliuoja šviesą, atspindi šviesą, skleidžia foninį spinduliavimą). Bet jei kažkas nieko neskleidžia - tai jis ir neaptinkamas? Gal tada tikrai prietaisai tam "niekui" įvertinti yra netinkami. Arba jo, visatos pakraštys...nors šituose komentaruose tiek visokiausių idėjų jau pateikta, kad tiesa sakant ma jau ir galva truputi sukas

Man tj isvis keista ta visata... Nu nlb zinau kokia ji yra bet... Sakot pakrastys? Visata kaip popieriaus lapas? O tj kur tada tas popierius kaba? Ir kas toliau uz to pakrascio? Jei as skrisiu visato visada pirmyn, begalo ilgai, tj kur as atsidursiu? Kada baigsis ji? Ar ji niekad nesibaigs? Ji begaline? Kaip gali kazkas netureti pabaigos? Gal ji kaip didziulis rutulys? skrisiu ir atsitrenksiu i siena? Bet juk tas rutulys vistiek turi buti kazkur, negali jis egzistuoti niekur. O tas kazkas kur egzistuoja rutulys vel ant kazko? Nu man cia tokia mistika... Prirasiau jauciu tokiu nesamoniu cia Bet kai pagalvoji kad egzistuoja tokia erdve kuri neturi pabaigos....

Vat čia turbūt yra pagrindinė problema kaip suvokti kažką be pabaigos ir be laiko, kuomet mūsų proto suvokimas remiasi ribomis - tiek erdvės, tiek ir laiko. Su dabartiniais sąmonės resursais atai apskritai ganėtinai keblus uždavinys - suvokti tai, kas peržengia mūsų suvokimą. Vien todėl manyčiau, Visatos paslaptys bent mūsų evoliucijos žmogui iki galo niekada nebus įkandamos...bet tai savotiškai žavinga - tuomet visada bus dalykų, balansuosiančių ant suvokimo ribos. Bus galima mąstyti daug įvairiausių hipotezių Šaunu

Manau, kad tas keistas jausmas "kaip gali nebūti pabaigos" kyla iš padarytos prielaidos, kad pabaiga privalo būti, bet jei padarius prielaidą, kad pabaigos negali būti, niekas negali turėti pabaigos, tai tada bus keista, kaip kažkas gali turėti pabaigą, pvz.: medžiaga daloma iki atitinkamo smulkiauso dalmens ar dalinasi iki be galybės, ir galbūt kas mums dabar atrodo galas, bus padalinta iki smulkesnių dalelių, tai ar čia yra galas? Kalbant apie tuščią vietą erdvėje, mmm, gal kaip kažkas jau minėjo mes su savo prietaisais negalime dar nustatyti kad ten kažkas yra, o gal ten nieko ir nėra ir kas čia keisto.

Pagal mane Visatos begalybe trukdo suvokti pats Visatos kaip begalinio darinio apibudinimas. As buciau linkes sakyti kad Visada yra baigtinis darinys, atsirades (is didziojo sprogimo) kazkokiame taske ir plintantis . Toki modeli bent jau man suvokti yra daug lengviau. Taigi galvodami pagal sy modeli jei pakankamai ilgai judetum pakankamu greiciu (didesniu uz greiciausius besipleciancios visatos objektus), galu gale priskristum Visatos ribas uz kuriu plytetu begalinis niekas. Nulis bet kokios rusies daleliu, nulis bet kokios rusies energijos. Manau Visata yra baigtine, o vat tas "niekas" kuriame egzistuoja musu visata - begalinis. Ir kas cia zino ar pakankamai toli to "nieko" masteliais neegzistuoja kitos Visatos. Gal visai nereikia ir kitu matavimu ir pns teoriju ?