Surasta didžiausia egzoplaneta - dar viena mįslė astronomams (2)
Tarptautinė mokslininkų grupė paskelbė atradusi didžiausią iš iki šiol žinomų egzoplanetų. Pasak mokslininkų, šios planetos skersmuo apie 70% didesnis už Jupiterio, tačiau jos masė yra mažesnė. Tai reiškia, kad vidutinis planetos tankis yra tik 0.2 g/cm3, t.y. daugiau kaip 6 kartus mažesnis nei Jupiterio. Pagal dabartinę teoriją tokio mažo tankio planetos net negali susidaryti, taigi šis atradimas užminė astronomams dar vieną mįslę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atradimas buvo padarytas naudojant nedidelių automatinių teleskopų tinklą, pavadintą Trans-atlantine egzoplanetų (egzoplanetomis vadinamos planetos, nepriklausančios Saulės sistemai) apžvalga (angl. Trans-Atlantic Exoplanet Survey), todėl naujai atrastoji planeta buvo pavadinta TrES-4 (4-ji šios grupės atrasta planeta). TrEs teleskopai, esantys Arizonoje, Kalifornijoje ir Kanarų salose automatiškai skanuoja dangų, ieškodami ar kokios nors žvaigždės nepritemdys per jos diską praslenkanti planeta. Ši technika vienintelė leidžia gana tiksliai įvertinti prie kitos žvaigždės esančios planetos diametrą.
TrES-4 pirmą kartą buvo pastebėta Lovelo observatorijoje (Arizona, JAV) esančiu teleskopu prie žvaigždės GSC 02620-00648. „Planeta tik vienu procentu susilpnino savo žvaigždės šviesą, tačiau mūsų naudojama technika leidžia pastebėti šį menkutį susilpnėjimą“, - sako Grigorijus Manduševas iš Lovelo observatorijos. Vėliau šį atradimą patvirtino stebėjimai vienu iš 10 m skersmens Keko teleskopų Havajuose, o tikslesni planetos parametrai buvo nustatyti dideliais 4 m Lovelo observatorijos ir 6.5 m Fred Whipple observatorijos teleskopais. Planeta apsisuka apie savo žvaigždę vos per tris su puse paros, taigi yra labai arti žvaigždės (apie 7 mln. km) ir turi būti labai karšta – apie 1300 laipsnių Celsijaus paviršiuje.
„TrES-4 bus galvosūkis teoretikams, nes jos tankio negali paaiškinti dabartiniai labai karštų didžiųjų planetų formavimosi modeliai“, - sako vienas iš darbo autorių Edvardas Danhemas (Edward Dunham) iš Lovelo observatorijos. „Tačiau problemos yra gerai, nes jas spręsdami mes ir sužinome kažką naujo“, - tęsia jis.
Žvaigždė, prie kurios atrasta naujoji egzoplaneta, yra maždaug už 1400 šviesmečių Heraklio žvaigždyne. Jos amžius panašus į Saulės, tačiau kadangi ji yra gerokai masyvesnė už Saulę, tai ir evoliucionavo greičiau. „Dabar ji tapo vadinamąja submilžine, arba žvaigžde, kuri jau išnaudojo vandenilio atsargas savo branduolyje ir netrukus taps „raudonąja milžine“,- sako G. Manduševas.
Tai ne pirmasis atvejis, kuomet egzoplaneta sudrebina astronomų teorijas. Taip nutiko ir suradus XO-3b planetą, kurios masė už Jupiteri didesnė praktiškai 13 kartų. Kiek dar naujų atradimų sudrebins dabartines astronomijos teorijas?
Plačiau: MokslasPlius