Pasirodo, ledkalniai gali būti ir dryžuoti. Jie, tarsi mėtiniai saldainiai, būna papuošti aiškiai matomis mėlynomis, žaliomis ir rudomis juostomis. Tokie ledkalniai susiformuoja per šimtus ar net tūkstančius metų ir sutinkami Antarkties regione. Kas lemia tokias jų spalvas?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Kai kurios juostos susiformuoja ledkalnio sluoksniams tirpstant ir pakartotinai užšąlant. Kitų spalvų sluoksniai susidaro ledynams slystant per Antarktidos pakrančių dirvožemį - tuo metu į ledą patenka dulkių ir žemės. Vėliau nuo tokių ledynų atskyla ir į vandenį nukrenta pavieniai ledkalniai.
Ledynai savo ruožtu susiformuoja kai ant kontinentą dengiančios ledo dangos metų metus krenta sniegas. Bėgant laikui sniegas susislegia ir taip susiformuoja papildomas ledo kiekis. Tokie ledynai lėtai dėl gigantiško savo svorio slenka link vandenyno. Čia jie arba atskyla, arba suformuoja ledo rifus.
Šiuos egzempliorius įamžino norvegų jūreivis Oyvind'as Tangen'as, plaukdamas mokslinių tyrimų laivu maždaug 2730km atstumu į pietus nuo Keiptauno (PAR) ir 1060km į šiaurę nuo Antarktidos.
"Jie man primena juostuotus saldainius, kai dar buvau vaikas", pasakoja 62 metų amžiaus Tangen'as.
Dauguma ledkalnių yra balti. Tokia spalva atsiranda dėl mažyčių lede užsilikusių burbuliukų, kurie sklaido šviesą visomis kryptimis. Tačiau jei burbuliukai spėja pasišalinti, arba jei dalis ledkalnio atitirpsta ir greitai pakartotinai užšąla, jis gali atrodyti melsvas. Mėlynos juostos dažnai susidaro kai plyšius ir kitokius įtrūkimus lede užpildo vanduo, ir po to užšąla taip greitai, kad jame nespėja susiformuoti burbuliukai.
Ledkalniui nukritus į jūrą, prie jo apatinės dalies gali prišalti sluoksnis druska praturtinto vandens. Jei tokiame vandenyje yra gausu dumblių, jie gali suformuoti žalios spalvos juostą.
Rudos, juodos ir geltonos linijos susiformuoja nuo surinktų nuosėdinių uolienų. Jos čia patenka ledkalniui slenkant link vandens.
Virš vandens paprastai plūduriuoja tik dešimtadalis viso tūrio. Didžiausias žinomas ledkalnis buvo iškilęs 168 metrus virš jūros lygio. Tai prilygsta 55 aukštų pastatui.