Stalaktitai kaip ir stalagmitai bei kiek mažiau - medžio rievės, gali „įrašyti“ regiono klimato kaitos tendencijas. Šiuos, per tūkstantmečius urvuose susidariusius darinius dabar pradėjo tirti ir mokslininkai – jie ne tik atskleidė vykusius klimato svyravimus, bet ir leido nuspėti galimas senovės civilizacijų nykimo priežastis.

Mokslininkai beanalizuodami centrinėje Kinijoje Sanbao olos stalaktituose susidariusią deguonies izotopų koncentraciją nustatė prieš 224 000 metų buvusį regioninės metinės temperatūros ir kritulių kitimą. Taip didelėje Azijos žemyno dalyje jie galėjo įvertinti musonų evoliuciją. Šis tyrimas publikuotas šios savaites “Nature” žurnale.

Trumpai priminsime, kas yra stalaktitai ir stalagmitai. Stalaktitas (graik. Stalaktos – lašantis) – kabantis urvinis darinys, paprastai cilindro arba kūgio formos, susiformavęs nuo lašančio vandens, kuris prasisunkia per karbonatingas uolienas ir palieka ant stalaktito paviršiaus mažą ploną kalcito sluoksnelį. Taip pamažu stalaktitas „auga“. Ilgiausias žinomas stalaktitas yra 20 m ilgio Brazilijoje.

Stalagmitas (graik. stalagma – lašas) – karstinių urvų dugno vertikalus išsikišimas. Būna stulpų, kūgių ir kitokio pavidalo. Susidaro tose vietose, kur nuo urvo lubų laša karbonatų arba druskų prisotinto požeminio vandens lašai ir vanduo išgaruoja.

Tai štai, pasirodo šie gamtos kūriniai ne tik žavi turistų ir geologų akis, bet gali suteikti nemažai vertingos informacijos apie praeitį. Žurnale „Nature“ publikuoto tyrimo daugelį išvadų pristatė Kinijos Nankin universiteto profesorius Hai Cheng. Mokslininkams pavyko nuskaityti stalaktituose ir stalagmituose užkoduotus istorijos vingius.

Pasak profesorius Hai Cheng, šiuo metu rytinės Azijos vasaros musonai yra labai silpni, palyginus su tais, kurie būdavo prieš keletą tūkstantmečių. Kitas dėmesį patraukiantis dalykas yra tas, jog išskirtinio intensyvumo musonų trukmė sumažėjo, tuo tarpu kai jų dažnumas per du paskutinius ledynmečius padidėjo. Tai įrodo, jog šalčio trukmė tiesiogiai veikia šį fenomeną.

Mokslininkas pabrėžia šio išskirtinio tyrinėjimo pobūdį, nes jis parodo kad stalagmitai ir stalaktitai leidžia atskleisti daug senesnį laikotarpį negu radioaktyvios anglies metodai (apimantys 50 000 metų). Be to, jis mano, jog tyrinėjant klimato kaitą šis metodas galės pakeisti dabar vykdomus Grenlandijos ledo sluoksnių tyrimus, pagal kuriuos galima atsekti Žemės klimato pokyčius.

Tačiau pagal šiuose uolienose randamus gamtinius darinius galima ne tik nuskaityti klimato kaitos istoriją, bet ir poveikį civilizacijoms. Tad nenuostabu, jog musonų istorija patraukė kitos tarptautinės mokslininkų grupės dėmesį, kurios tyrinėjo Kinijos pietryčių Huguang Maar ežere susidariusias nuosėdas. Ištyrus jų magnetines savybes bei jose esančio titano kiekį gauta informacija apie Azijoje siautusių musonų stiprumą (ypatingai žiemos metu).

Tyrimas pradėtas prieš metus ir paskutinės jo išvados turi būti taip pat publikuojamos artimiausiame „Nature“ žurnale. Panašu, jog vyravę intensyvūs musonai galėtų paaiškinti dviejų didelių civilizacijų išnykimą. Vasarą, musonai sukelia vėjus, kurie pučia nuo jūros link žemyno vidaus, dėl to atsiranda smarkios audros bei gausios liūtys. Tuo tarpu žiemą susidaro priešinga situacija - kadangi vėjai pučia nuo žemyno link vandenyno, mažėja lietūs, ateina sausros.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Žemėje buvo trys periodai, kuomet žiemos musonai buvo ypatingai smarkūs. Labiausiai iš jų išsiskiria įvykęs 700 – 900 mūsų eros metais. Šis laikotarpis sutampa su Tang dinastijos smukimu Kinijoje ir klasikinės Majų civilizacijos nykimu centrinėje Amerikoje.

Šiandien žinoma kad šios civilizacijos išnyko praliejant kraują - maištai Kinijoje ir visa eilė konfliktų Majų žemėse. Mokslininkai šią situaciją aiškina išskeldami hipotezę apie badą, kuris atsirado iš karto po ypatingai intensyvių musonų sukeltų katastrofinių pasekmių.

Parengė: Edita

Komentarai (0)