Afrikos drambliai beveik paniškai bijo laukinių bičių
(0)
Zoologų grupė, vadovaujama Lucy King iš Oksfordo universiteto išsiaiškino didžiausią Afrikos dramblių baimę. Šie praktiškai didžiausi sausumos gyvūnai natūralių priešų beveik neturi – retas plėšrūnas sumąsto užpulti dramblį. Tačiau nežiūrint to drambliams nėra svetimas baimės jausmas – kaip ir dera geroje pasakoje, jie bijo mažyčių medų nešančių laukinių bičių. Ir nors atrodo kiek keistai, tačiau ši baimė visai logiška – mokslininkams teko regėti, kaip laukinių bičių spiečius mirtinai sugėlė neatsargų buivolą...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Mokslininkai jau senai spėjo, kad drambliai saugosi laukinių bičių kolonijų. Tik išgirdę tokios kolonijos dūzgesį jie greitai keičia judėjimo kryptį ir stengiasi nešti kudašių kaip galima toliau. Kenijoje žmonės jau senai pastebėjo, jog dramblių šeimos atsargiai apeina akacijų krūmus, kuriuose girdisi bičių keliamas triukšmas. O Zimbabvėje drambliai netgi pakeitė migracijos kelius, kuomet juose įsikūrė bičių kolonijos.
Kad tiksliai įsitikinti šiais faktais, mokslininkai nusprendė įrašyti tikro laukinio spiečiaus dūzgesį ir pažiūrėti kokią dramblių reakcija jis sukels. Tam jie pasistengė įrašyti supykdytu Apis melifera scutella bičių kolonijos zirzesį. Visgi tai nebuvo labai paprasta – nuo suerzintų bičių neapsaugodavo netgi specialūs kostiumai ir galiausiai įrašą teko daryti per nuotolį nuo mokslininkų automobilio.
Po to mokslininkų komanda imitacinėse bičių drevėse patalpino belaidę akustinę sistemą ir luktelėjo kol prie šios vietos pailsėti susirinko 17 dramblių šeimų Loxodonta africana africana. Paleidus 4 minučių trukmės bičių spiečiaus įrašą rezultato ilgai laukti nereikėjo.
16 iš 17 dramblių šeimų paliko šią vietą per 80 sekundžių. Gi dalis jų sugebėjo dingti net ir per 10 sekundžių. Liko vienintelė niekaip nesureagavusi šeimyna – matyt, jai dar neteko savo kelyje sutikti laukinių bičių.
„Mums labai svarbus tas faktas, jog teritoriją paliko ne pavieniai drambliai, o visos jų šeimos“, - aiškina Kingas. Mokslininkams šie rezultatai labai svarbūs dėl to, jog pagaliau surastas efektyvus ir nepavojingas metodas baidyti dramblius nuo žmonių gyvenamų teritorijų. Nes dabar tokie dramblių susitikimai su žmonėmis dažnai baigiasi jų žūtimi.
Lieka išsiaiškinti, kas sąlygoja tokią dramblių baimę bitėms – individuali adaptacija ar socialiniai faktoriai.
Išsamiai apie tyrimą galite paskaityti žurnale Current Biology autorių publikuotame straipsnyje.