Kaip smegenys „mato“?

Ši tema įdomiai siejasi su prieš kelis metus mano ne kartą tikrintu "liaudies teiginiu" - jei staiga sugalvojai kažką padaryti, o nuėjęs pamiršai ką, eik į tą pačią vietą kur kilo mintis ir atsiminsi". Priėjau išvados, kad bet kurios mintys "įrašomos" smegenyse su daugybe perteklinės informacijos surištos daugybe ryšių ("linkų"), - vaizdais, garsais, kvapais ir t.t. Ir taip kiekvieną kartą, iš kur ir liaudies posakis - kartojimas mokymosi motina ("повторение мать учения"). Taigi mokydamiesi pavyzdžiui eilėraštį, mes kiekvieną kartą surišam jo fragmentus su vis skirtinga informacija iš išorės ir vidaus ir visa tai vyksta "automatiškai" ir kiekvieną kartą nauji "daviniai" vis įrišami į tą patį ryšių tinklą. Va tai ir leidžia kartojant išmokti. Tai leidžia žmogui ir kurti naują. Tik tam reikia nevengti mažiausios galimybės papildyti "davinių bazę" (kad ir forumuose), bei surišti naują informaciją (žinias) su jau turima (pamąstyti, pafantazuoti), nors kartais tai ir atrodytų beprasmiška ir nenaudinga. Tai labai lavina kūrybiškumą.

Neseniai skaičiau vieno progresyviai mąstančio autoriaus knygą kaip akies matoma informacija perduodama į smegenis. Pasirodo akyje esančių jautrių šviesai elementų (lazdelių ir kolbučių) niekaip negali pakakti , kad matytume viską tokiu ryškumu, kaip matome. Pagal tų elementų skaičių akies skiriamoji galia turėtų būti tik vienas laipsnis (t.y. Saulę arba Mėnulį turėtų atitikti tik vienas taškas). Bet iš jų informacija į smegenis eina ne tiesiogiai, o sudaro tinklą tarpusavyje ir su to tinklo "mazgais". Ir tai ne vieną, o du kartus. Tik po to taip pat sąlyginai nedideliu skaičiumi neuronų (akies nervu) patenka į smegenis. Kaip sakytume informacija praeina tam tikrą pradinį apdirbimą mažose kompiuteriukuose, kur atliekama jos matematinė koreliacija. Kaip audio diske iš 16 skirsnių sudėtingesniuose grotuvuose matematiškai padaroma 24 skirsnių informacija, ar iš vieno mln. taškų matricos skaitmeniniame fotoaparate matematiškai formuojama 3 mln. taškų, ar iš nedidelio šviesos diodų skaičiaus skaneryje programiškai formuojama tūkstančio ar kelių tūkstančių skiriamoji geba, arba šeši davikliai žmogaus medicininiam skanavimui magnetinio rezonanso metodu leidžia "matyti" gan smulkius skerspjūvius. Tai vis matematinė koreliacija, papildomų taškų koordinačių kūrimas pagal parinktus dėsnius. .... Dabar grįžtant prie temos, kaip gyvūnas smegenyse mato, kyla naujos mintys. Kad vadinami ryšiai tarp neuronų ("linkai", sinapsės) ir yra būtent tokie pat "procesoriukai" kaip ir akyje, informacijos apie ką dar niekur neteko sutikti. Va tuomet jau žymiai aiškesnis darosi tokio didžiulio naujai "įrašomos" informacijos kiekio smegenyse talpinimas, kuris gaunasi kartojant ir "pririšant" naują informaciją. Ir negana to, kad patikimai įrodyta, jog išnaudojama tik 10 - 15 procentų smegenų.

O dabar prie minties, kuri "gimė" pora valandų atgal. Siūlau pafantazuoti. Kažkur šiame portale yra puslapis apie kvantinius kompiuterius, net išsakyta mintis, kad prireiks gal tūkstančių metų jų sukūrimui, nors pranešimai apie pirmuosius laboratorinius skaičiavimus jau žiniasklaidoje. Va jei sinapsės ir yra šitie pasigaminantys kvantiniai kompiuteriukai arba net jų sankaupos. Tada daug kas "stojasi" į vietas tariamame informacijos pertekliškume. Ir tai nebūtų nieko nuostabaus, gi žmogus nieko naujo nėra sukūręs ko gamta nebūtų "išradusi", taip ir su tuo kvantiniu skaičiavimu. Tada ir biolaukai, kuriuos jau pripažysta keletas šalių valstybiniu lygiu ir telepatija ir auros ir ..... "stojasi į vietas".

O kokios tos salys kurios biolaukus prypazysta?

Kalbėjo per Lietuvos radiją porą savaičių atgal berods Lietuvių draugijos pirmininkas, minėjo Austriją, lyg Norvegiją, kaip ne keista Rusiją, kitų nepamenu, ....... , apie 8 valstybes.

Visa tai kas surišta su didžiuliais smegenų veikimo greičio bei apimties pavyzdžiais dažniausiai vadinama pasamone ir dar pakankamai mažai ištyrinėta. http://www.technologijos.lt/diskusijos/ ... 1819#21819 .... Anksčiau buvo manoma, kad žinduolių nervų sistema visiškai centralizuota ir kad "specializuotus" lokalinius nervų centrus turi tik kai kurios "žemesnės" gyvybės formos, pvz. žiogas turi tarpinius "procesorius" kojų valdumui (pvz. kaip šiuolaikinis kompiuteris turi klaviatūros kontrolerį (procesorių) specializuotam davinių paruošimui). Dabar pasirodo, kad pas aukštesnius gyvūnus tai visai ne išimtis - akis, ausis, širdis visiškai ne "vienvaldis" slėgio kraujotakos sistemoje reguliuotojas - sunkiai dirbančios galūnės arterijose slėgis aukštesnis nei aortoje, kas šiandien medicinoje pagal hidraulikos dėsnius laikoma beveik stebuklu ir tuoj "surišama" su antgamtiniais reiškiniais. Manyčiau greitu laiku bus rasti lokaliniai nervų centrai ("kontroleriai") ir jų vykdymo įrenginiai atsakingi už lokalinį slėgį.

Kad nelikti "tuščiakalbiu", nes tokių minčių niekur nerasite, keletas kitų ir savo pavyzdžių iš nepaaiškinamų smegenų greičio fenomenų ekstremaliose situacijose. Rusų lakūnas su Mig-29 (dėl numerio gal klystu, bet ne tame esmė) La Burže aviacijos salone Prancūzijoje demonstracinio skrydžio metu patyręs avariją ir katapultavesis naikintuvo nosiai jau smingant į žemę pasakoja ryškiai matęs, kaip ji raukšlėjasi. Išgelbėjo kuro sprogimo banga pamėtėjusi katapultos krėslą į reikiamą aukštį. Man su draugu siaurame medžiais apsodintame kelyje 100 km/val greičiu lenkiant mašinų grupę, viena iššoko iš grupės ir ėmė spausti mus prie medžių. Draugas pamatė visiškai stovinčius varžtus ant GAZ-iko rato besisukančio už 1,5 m. nuo jo. Man važiuojant motociklu apie 80 km/val greičiu priešpriešiais kirto kelią kitas motociklas tokiu pat greičiu (darė kairį posūkį). Tebuvo dvi alternatyvos - trenktis į jį, arba į dviratininką važiavusį kelkraščiu. Likus apie 7 metrams iki susidūrimo, protas (jo gėdai) tespėjo duoti įsakymą užsimerkti idant nematyti smūgio. "Pasamonė" per rankas pasuko vairą į dešinę tiek, kad mes, teužkabinę rūbais dviračio ratą, per žemą bordiurą išvažiavome į laukus net neapsivertę. Visais šiais atvejais pagal fiziologiją laikoma, kad nėra jokių galimybių sureaguoti, o įvykio dalyvis tai suvokia kaip laiko sustojimą. Protas, kaip stebėtojas nebedalyvauja, ko ir reikia kvantinio kompiuterio veikimui.

Atsiprasau del sveplumo. Idomu. Tik tarkim apie akies skiriamaja skaiciau visiskai priesingai: vizualines informacijos apdorojimo centra pasiekia tik desimtadalis impulsu is tu, kurius generuoja kolbeles (spalvines informacija). Tad pilku atspalviu informacija yra dar labiau filtruojama. (OT. Bet buvo idomu pasiskaityti, kodel grayscale vaizdai yra "astresni" uz spalvotus). Del smegenu greicio nieko nuostabaus. Sustoje vaizdai ar suletejes laikas yra tik salutiniai produktai, kuomet musu smegenys bando isisavinti naudinga isgyvenimui informacija, t.y. realiai ivykio metu zmogus tikrai nesilankstys nuo kulku kaip Neo Matricoje, tiesiog ivykus stresiniai situacijai musu atminties centras darbuojasi virsvalandzius ir isimena daugiau smulkmenu nei rimties metu tam, kad galetumeme issiugdyti naujus refleksus padesiancius isvengti nelaimes panasaus ivykio metu. Ir nesvarbu ar laimingai viskas baigesi ar ne, smegenys analizuodamos priezasties-pasekmes rezultatus stengis atrasti sablona, kurio pagalba mes busime pasiruose isvengti nauju nelaimiu. Stai kodel kariui butina tiek laiko praleisti treniruojantis stresinese situacijose, kad realio musio metu jis jau turetu bent elementariu igudziu bagaza. Apie centralizuota nervu sistema tai net mokykloje moke, ar ne? Paprastas pavyzdys: zmogus netiketai paliecia karsta pavirsiu ir staigiai atitraukia ranka, kad isvengtu suzalojimu. Jei pamenu teisingai - tai nervinis impulsas is silumos receptoriu pirma keliauja nuo rankos iki stuburo smegenu, ir jau cia ivertinus, kad signalas virsija tam tikra kritine riba - atsakas yra siunciamas iskart, nelaukiant kada pirminis signalas nukeliaus i smegenis. Galbut maisau su igimtais refleksais, bet pavyzdys manau tikslus. Del biolauku nelabai galiu gincytis, nenustebciau jei tai tebutu musu kuno generuojamas magnetinis laukas (-.

Del biolauku nelabai galiu gincytis, nenustebciau jei tai tebutu musu kuno generuojamas magnetinis laukas ... o ginčas iš viso neturi prasmės, tai tik mūsų gyvuliškos prigimties (kurią kiek mes beslopintume proto pagalba, vistiek dominuoja) siekimas įtvirtinti savo pranašumą . Prasmingas tiktai dialogas, bet jis negali vykti, kol abi pusės neturi visos informacijos, kuria naudojasi labiau informuota pusė. Čia forume aš praktiškai nieko nepaminėjau, kuo remiuos, ir taip prirašiau daug. Jei įdomu galiu paieškoti adresų. Tai būtų apie kvantinę mechaniką, kvantinius kompiuterius, regėjimą, skersines ir išilgines elektromagnetinio lauko bangos dedamąsias, būtent vieningos bangos dedamąsias. mūsų naudojamos ir matomos bangos tai tik skersinės, o jų greitis C =const. Yuo tarpu išilginė dedamoji žymiai greitesnė. Manau todėl niekas ir nefiksuoja kiekybiškai biolaukų, kurie gali būti didesne dalimi išreikšti išilgine komponente. Aš senokai ieškau su kuo būtų galima pasvarstyti fizines problemas ne visų pripažintame lygyje, bet kažką įdomesnio, ką pripažįsta tik žinių fanatikai einą per žingsnį priekyje. Toks mano nuomone pasaulio mokslininkų draugijos viceprezidentas rusas Smirnov. Jis veda kokią tai mokslinę laidą rusų televizijoje. Man atrodo, kad Jums pasidarytų velniškai įdomu susipažinus su minėta informacija.

Manyciau, kad tokiosmis ziniomis susidometu ne vienas cia besilankantis asmuo. Galbut butu galima kazkoki paprasta straipsneli sukurti arba tiesiog surinkti susni nuorodu ir kiekviena is ju apibendrinti. Nepatingetu zmones atsidaryti papildoma narsykles langa ir pasiskaitineti patys. Butu visai sauni pramoga, jei tik laiko negaila (-.

Per kažkurią Rusijos TV mačiau laidą kurioje DNR kvantinė dedamoji siejama su biolauko atsiradimu. Nors tą laidą laikau sensacijų, o ne mokslo populiarinimo laida, bet ji " užkabino" mane kaip įkyri musė, nes yra įvairių biocheminių procesų kuriuos dabartinės teorijos negali paaiškint.

Pirmiausia atsiprašau, kad mano komentaras (09.18.2008 6:22) gavosi ne mano, o "Bypasser" vardu, bet aš nesuprantu, kaip tai gavosi ir ar negalima paredaguoti. Dabar, kas liečia išilgines elektromagnetines bangas. http://www.sciteclibrary.ru/cgi-bin/yab ... 1210918158 , http://shal-14.boom.ru/prod.htm , http://www.skif.biz/files/d0fa22.doc ... dar galima rasti ir straipsnius "išilginės magnetinės bangos" ..... pastudijavus minimus puslapius ir forumo dalyvių mintis įsitikinam, kiek nagrinėjamas klausimas šiuo metu tebėra diskusinis fizikų tarpe. Minties inercija ir per didelis pasitikėjimas savimi tarp mūsų visų ir tame tarpe tarp mokslininkų (jie tokie pat žmonės), labai stabdo bet kurio mokslo "stūmimąsi" pirmyn. Tai ir dar visą "krūvą" problemų moksle galima vaizdžiai pamatyti A.Smirnovo interviu su kitu fiziku V.Lebedko. http://sannyasa.narod.ru/magprof/smirnov.htm ... Bet pagrindinis Smirnovo teiginys - "banga yra kompleksinė ir pirminė jos dedamoji yra išilginė banga", o antrasis - "gamtą turi valdyti vienas dėsnis, tarp daugelio ji pasiklystų ...". Nežiūrint į išsireiškimo jumoristinę formą jame labai gili prasmė. Kol kas neaptikau teorinio kompleksinės bangos aprašymo, be toksai minimas forume, o aš susidūriau tik su tokiu aprašymu mechaninei bangai, bet iš "vieningo gamtos dėsnio", manau, kad formulė puikiausiai galioja elektromagnetinei bangai. http://www.newgeophys.spb.ru/ru/article/arp/ ..... be to iškilo labai įdomi sąsaja su puikiai visiems energetikams žinoma "kosinus fi" problema, kai esant tinkle daug induktyvinių apkrovų, srovės fazė ženkliai skiriasi nuo įtampos fazės. Aktyvinė dalis puikiausiai registruojama elektros skaitiklio, kai reaktyvinė (menamoji) sudaro nuostolius tik jungiamuosiose laiduose ir generatoriuje, taip sakant yra paskirstyta erdvėje. Taigi mes, kartu su visais mokslininkais fiksuodami šviesą ir kitus elektromagnetinius spinduliavimus ir jais nauduodamiesi "tečiupinėjam" tik nuostolinę energijos bei informacijos dalį. Ar ne čia ir glūdi visų tų "paslaptingų" informacijos perdavimų, kurių mokslas niekaip nepamatuoja ir dažniausiai dėl to nepripažįsta, šaknys. Mano manymu Didysis kolaideris gali tapti ta grandim sparčiau suvienysiančia fizikus.

Dekui, algisle, uz idomias nuorodas, butinai perziuresiu, reik siek tiek atminti atgaivinti ir kazka naujo bei idomaus suzinoti. Ideja portalo administratoriams: ar butu imanoma sukurti ar integruoti papildoma moduli idomioms nuorodoms su trumpa santrauka? Tiesiog butu gaila, jei idomios lankytoju pateiktos nuorodos dingtu informacijos lavinoje.

Kažkodėl aš ir Jūs Bypasser užmiršom įdomų dialogą. Jei dar "čia" apsilankot - duokit žinią. Taip sakant "pieno puta".

Siaip jau nebesvaikit, o pasidomekit youtube .c om/watch?v=oozFn2d45tg

????????????

http://www.youtube.com/watch?v=oozFn2d45tg istrint tarpus reikejo, jei tame problema.