Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
Anonymous 2008-10-29 17:50
Pagal vienam gyventojui tenkantį rodiklį daugiausiai tokių „pėdsakų“, be amerikiečių, palieka Jungtinių Arabų Emyratų gyventojai, o mažiausiai – Malavio žmonės ir afganistaniečiai.
Na kad Afganistaniečiai iš mažos, tai kažkaip nelabai. Nors gal čia aš klystu, bet negražu akiai
Vytautas 2008-10-29 17:52
Akiai gal ir negražu, bet lietuvių kalboje tautybė iš mažiosios raidės, o valstybė iš didžiosios.
Anonymous 2008-10-29 19:15
nelabai man ta teorija limp kad y skola gyvenam pvz skaitom pertras tur viena hektara zemes ir antans tur viena kai ateis laiks bulviu derliu nuimt taip iseitu abudu po tiek pat bulviu iskas ,o snekant rimtai tai zeme ne visur yra vienodai derlinga,dar priklausa nuo klimata juostas ir pacia ora,jei snekant apie maista.O palei sunaudojima iskart matos kad salys kurios tur auksta ekonomika ten daugiausiai ir sunaudoj.
Anonymous 2008-10-29 19:51
estai kiek daug sunaudoja (sprendžiant iš to žemėlapio)
Anonymous 2008-10-29 19:56
Taigi perzervatyvai yra kontraceptikai yra, zudykai yra, jai ir jie nepadeda, tai tik zmones naikinti belieka;]
ligonis 2008-10-29 20:56
pinkiss: ci ta prasme, kad zeme pati negali kompensuot to kiek sunaudojama. ir nors tu iskarto to nepajunti, bet jos rezervas baigsis kazkada, ir tada pajusi.
tavo pvz.: petras turi 1h ir antanas turi 1h. kiekvienas is ju per metus sunaudoja 0.8h vertu bulviu. todel per 10 metu susikaupe ju sandely papildomos 2h vertes bulves. bet staiga petraas ir atanas susituokia, ir db jau kiekvieno seima valgo po 1.6h vertes bulviu. nesunku suprast kad po 3 metu jau badaus. va cia taspats su zeme
Booster 2008-10-29 22:34
Na kagi tegul projektuoja dirbtines mesos dangoraizius ir kitokius neiprastus saltinius isgauti maista...
Anonymous 2008-10-29 23:04
PO 20 metų ištiks krizė,o dar po 40 vėl viskas sugrįš į savas vėžias, nes žemė atsikratys žmonių pertekliaus. Silpnieji kris.
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Žemė juda link ekologinės „kredito krizės“