Prisikėlimas iš nebūties: biologai išmoko klonuoti užšaldytus gyvūnus

Betai smagu visai butu sedi viena dienas senis 70 metu, o kita diena jau ziurek 10 metu vaikas vel esi

Žiauru...Kuo toliau tuo didesnis nepasitikėjimas mokslu man kyla... "galėsime klonuoti senai išnykusiuis gyvunus".. jau eksperimentai su gmo parodė,jog žmonės pradeda vaidinti dievus,o dabar dar sugalvos prikėlinėt išnykusias rūšis...kokio velnio taip disbalansuot ekosistemą dabartinę.Bus paskui identiška istorija ,kaip su triušiais Australijoje...

O kas buvo su tais triušiais? Bet mastau kaip gali mamutą klonuot? Juk nėra mamučių. O dramblys yra visai kita rūšis. Neturėtų mamutukas pas dramblę išaugt. Taip kaip žmogus niekada nepagimdys šuns taip dramblys mamuto. Mano manymu.

Ką tik latvių dokumentinį filmą "Sovietų pasaka" ("Soviet Story") pažiūrėjau... Ir iš tiesų, neduokdie klonuot tokį antikristą kaip stalinas... Hitleris lyginant su juo - vaikų darželis... O juk ši naujiena iš principo tokią galimybę patvirtina

Atsivežė europiečiai triušių ir paleido. Tiko triušems klimatas, o plėšrūnų nebuvo tai jie pradėjo nepalaiujamai daugintis taip išstumdami kitas rūšis. Paskui pastatė tą "triušių tvorą", bet dar iki šiol jų neišnaikino. Tas pats buvo ir su kažkoke kaktusų rūšimi, pradėjo labai veistis bandė su traktoreis juos art visokeis chemikalais varyt, bet jei greit vėl atsigaudavo ir toliau plėsdavosi, tai atvežė kažkokių vabzdžių iš ten pat kur ir kaktusai ir tie vabzdžiai suėdė greit tuos kaktusus. O dėl straipsnio tai manau labai gerai, galėsime sibire mamutų užveist Gražu bus žiūrėt.

nu nu baikit viena karta,suda mal,skaitau ir juoks im is visu jusu,teleportacijas smegenu perkelimai koki dar sh*** sugalvosit ???reik dziaugtis kad sugebeja klonuot o ne skiest nesamones,jei sugebetu toki mamuta klonuot cia butu didziulis pasisekims,ir apie jokia ekosistema nesvaikit nes jo y laisve nieks net nepaleistu ,kas liec zmones tai naudos butu mazai is to,kas is to kad atrodys taip pat bet,jis elgsis jau visai kitaip ir tokiu zmoniu kaip hitleris ar stalins prikelims nieka jau nebepakeistu nes isotrija visi zina jau siais laikais

Jei žvelgtume iš kitos pusės... Filosofinės...Apie tą kloną, su originalo mintimis, mąstysena ir dvasia. Kas yra klonavimas? Tai išsaugotos informacijos ląstelės branduolyje nuskaitymas. Paskui jos panaudojimas auginant pagal tam tikrą užkoduotą seką visus gyvybei būtinus organus, tokius kaip kad širdis, plaučiai etc..bet turėtų išaugti ir smegenys, ir smegenų jungtys, o kai jos išaugs, kas ten žino ar nebus išlaisvinama informacija, kuri buvo užkoduota originalo smegenyse, jo jungtyse? Juk apie tai tai pat yra informacija ląstelės branduolyje. Dabar mano modelis patapo panašus į suglamžyto saujoje popierėlio išvyniojimą. Reikėtų atsižvelgti į aplinką, kurioje klonas auga, jei aplinka būtų identiška (juk augant tai pat smegenų jungtys susidaro, pasipildo ir nutrūksta) originalo aplinkai, tuomet klono mintys tikrai būtų labai panašios originalo mintims. Nors aplinkos faktorių skaičius artėja į begalybę, galimybė, kad ir viena iš begalybės, vistiek išlieka. Tą galimybę sunaikinkim: taigi, jei mintis atkartoti bent teoriškai (žr. 2 pastraipą) įmanoma, bet nemanau kad tai įmanoma atlikti su dvasia. Tarkime dvasia yra kažkas, o kūnas tik jos indas, jos laikinas nameliukas. Jei kalbėsime jog egzistuoja reinkarnacija, vistiek jei ir įsikūnytų ta pati dvasia (tikimybė vėlgi nykstamai maža) į klono kūną, ji būtų pragyvenusi originalo ciklą. Ji jau turėtų tam tikros įvykių vertinimo patirties. Kaip žinia, kas gi jei ne mūsų dvasia ir lemia mūsų emocijas, nusiteikimus ir mintis...Tikrai nemažai faktorių reikėtų atkartoti, kad klonas įgautų na bent panašų mąstymą, nes kaip matome, su dvasia "copy/paste" nepadarysi. Apibendrinant, (kad ir daug čia pritryniau savo pamąstymų, juos nebūtina skaityt) neįsivaizduoju kiek žmogus turėtų sukurti klonų, kad nors vienas iš jų nors per nago juodymą būtų emociškai panašus į originalą. Arba kiek faktorių turėtų sutapti ir susidėlioti tinkama tvarka, kad pasiektų svarstomą rezultatą (tą svarstomą rezultatą apie emocionaliai klonuotą). Dabar visą tai belieka paaiškinti tiems, kas norės "pagyventi" antrą kartą klono pavydale- jie juk nebebus jie.

Jei jau viena syki gimei, vadinasi galima ir antra syki gimt. Del smegenu jungciu. Taip, zinoma originalas turejo kazkokias unikalias smegenu jungtis pagal kuria buvo saugoma jo sukaupta informacija... Bet tos jungtys nuolat keiciasi. Jei pries 5 m zinojai kad 2 kart 2 yra 4 o veliau tai pamirsai ir del to tam tikra smegenu jungtis is tavo galvos issitryne, ar tai reiskia, kad tu jau nebesi tu? Kad tu jau nesi tas tikrasis originalas? Ir jei po operacijos tau idejo kazkieno kito inkstus ar kita organa ir pasikeite tavo "tam tikrą užkoduota seka" ar tai jau irgi reiskia kad cia nebe tu esi? Apie gyvenima antra karta klono pavidale. O kodel ji jau nebegaletu buti jie? Dabar kuriama labai gera technologija kuri stebi smegenu veikla ir leidzia mintimis valdyti kad ir kompiuteri. Dabar kol kas ta technologija tik pacioje pradzioje bet ji vis tobulinama. O jei du klonuoti zmonies pasinaudotu ta technologija ir tuo budu sujungtu savo smeginis i viena. Vienas galetu pajusti ta ka kitas mato, ka kitas zino, ko kitas nori, kaip kitas masto ir t.t. Ta DVASIA butu kaip ir bendra ant ju abieju zmoniu... Du kunus butu tureti kaip dvi rankas. Viena issinarinai, kita dar lieka...

Rūšis kita, bet ne šeima. Mamutai priklauso dramblių šeimai. Taip kad mamutas yra tik dramblių rūšis. Kaip niekas netrukdo poruotis, pvz., azijietiškiems drambliams su afrikietiškais, taip ir mamutų klonavimui jokių problemų. Kitu atveju du kirtingi šuniukai lauke nelabai galėtų rujos metu susiporuoti

Šiek tiek informacijos persiduoda kartu su DNR, bet kiek, turėtu paaiškėti tik sėkmingai klonavus žmogų. Skaičiau, kad DNR informacijos turi daugiau, negu reikia kūno fizinėms savybėms. Yra aprašyta nemažai atvejų, kai žmogus "prisimena" prieš kelis amžius įvykusį įvykį, vietą, detales. Taigi, manau, kad vienas- kitas atminties fragmentas gali ir išlikti.

Labai logiškos mintys. Bet mūsų gyvenimas yra ilga, vienas paskui kitą sekančių, sąmoningų ir nesąmoningų pasirinkimų virtinė. Aš esu beveik garantuotas, kad žmogus, turintis tam tikrą informacija smegenyse, turintis savo unikalią fiziologiją (nesvarbu ar jo organai pakeisti ar ne, svarbu minčių autentiškumas), per naujo įneštas į kokią nors situaciją, savo pasirinkimus visada darys tokius pat. O klonas savo pasirinkimus nebūtinai darys identiškus originalui, jei jį įnešime į tą situaciją. Juk aišku, kad ir pats menkiausias veiksnys ar faktorius iš aplinkos, kurioje klonas gyveno prieš pasirinkimo akimirką gali būti lemiamas. Ir tai jau daro kloną kita asmenybe, unikalia, labai panašia, bet visdėlto unikalia. Iš esmės viskas priklauso nuo požiūrio. Galime kloną laikyti tuo pat žmogumi, kai didžioji dauguma būdo savybių sutampa, tik nedaug skiriasi, arba galime sakyti kad jis tas pats žmogus tik tada, kai jo mąstymas 100% identiškas originalui. Tikiu, kad atsiras tokių žmonių, kuriems vien fizinės išvaizdos pakaks, nereikės dvasinių ir moralinių sutapimų. Bet diskusija apie tai ar įmanoma kad žmogus būtų ne autentiškas, o su galimybe atkartoti jo mąstymą. Aš esu šalininkas tos nuomonės, kad tai neįmanoma.

galbut prisiziurejau perdaug filmu, bet turiu ir as savo nuomone as manau jei pavyktu atgaivinti mirusi zmogu pvz. toma edisona ar einsteina ju gabumais butu pasinaudota, tarkim uzsiaugini kelis mokslininkus ir kepi naujus prietaisus.( uzsiaugint tame prasme suteiki islavinima ir kitas galybes kad butu panasus i orginala). Bet tuomet kiltu morales klausimas ar tas zmogus pasirinktu savo gyvenimo kelia ar jam jis butu jau parinktas?klonavom kad butu moksliniku ir buk, klonavom mokytoju buk.

nesamone stalinas genialus vaikinas is jo reik pasimokyt,

noriu but klonuotas kad gyvenciau amzinai!

Dar vienas durnius... Tavo minčių ir tavo prisiminimų dar neglima atstatyti (jei išviso kadanors bus galima).