Pristatome kiek kitokį požiūrį į įprastinę "ekologinės produkcijos" sąvoką. Belieka visiems apsvarstyti autoriaus mintis ir imti blaviau vertinti net ir labai "gražių" etikečių turinį.

Kalbėjau kartą su kinu. Klausinėjau apie jų kultūrą, gyvenimą, mitybos įpročius.

- Ar geras pas jus maistas?

- Oi, labai geras, man labai patinka kinų maistas.

- Turi omeny skanus?

- Labai skanus, labai.

- O ar kokybiškas?

- Taip, labai geras ir kokybiškas.

- Ar ekologiškas?

- Taip, ekologiškas. Pas mus parduotuvėse maistas pardavinėjamas ekologiškas.

"Stebuklas", - pagalvojau aš, "tokia palyginti neišsivysčiusi šalis, o visi valgo ekologišką maistą. Kaip gi taip gali būti?" Todėl perklausiau dar kartą:

- O iš kur tu žinai, kad maistas parduotuvėje yra ekologiškas?

- Taigi parašyta: "No insecticides".

Pagaminta nenaudojant insekticidų

Daugiau nebeklausinėjau. Viskas man pasidarė aišku. Ekologija ir Kinijoje yra mada. Atrodytų, kas gali būti geriau? Mada - tai reiškia, kad visi tai naudoja arba bent jau stengiasi naudoti, nori naudoti, trokšta to. Visi nori ekologijos. Puiku. Tačiau kai pasako: "no insecticides", tai net rankos nusvyra. Kaip gi pasaulis su šia mada yra kvailinamas.

"No insecticides" yra geras dalykas. Tai reiškia, kad maisto gamybos procese, o konkrečiai - daržovių ir vaisių auginimo procese nebuvo naudojami insecticidai, t. y. medžiagos, žudančios vabzdžius. Vabzdžiai yra blogai. Jų yra daug rūšių ir jie apgraužia visas daržovių rūšis. Ar norėtumėte pirkti apgraužtus salotų lapus, pakirmijusį obuolį, kopūstą "su skylutėmis"? Ne, norime, kad daržovės būtų gražios ir neapgraužtos. Kad tas būtų pasiekta, naudojami insecticidai. Jie nužudo visus vabzdžius, tačiau nekenkia augalui. Bėda ta, kad insecticidų skilimo produktų lieka ir ant tų gražiųjų daržovių ar vaisių. Ir šios medžiagos yra kenksmingos žmogui. Tenka rinktis - arba graži, neapgraužta daržovė ir kenkia tavo sveikatai, arba neišvaizdi daržovė, bet užtat sveika. Pasaulis, žinoma, renkasi pirmąjį variantą - gražias, tačiau kenksmingas daržoves.

Tačiau grįžkime prie kino pavyzdžio. Jie išaugina gražias daržoves ir nevartodami insecticidų. Puiku, ar ne? Puiku yra tada, kai nieko neišmanai apie šiuolaikinę daržovių auginimo technologiją - hidroponiką.

Hidroponika - auginimas ant vandens

Hidroponika yra pats pigiausias daržovių auginimo būdas, naudojamas visame pasaulyje. Daržovės užauga gražios, nes šiltnamyje, kuriame jos auginamos, yra visiškai sterilu. Čia nesiveisia jokie vabzdžiai, todėl nereikia naudoti jokių insecticidų. Kaip gi to pasiekti? O gi daržovių auginimo procese reikia nenaudoti žemės. Daržovės užauga be žemės? Įdomu.

Auginimo principas labai paprastas. Vietoje žemės šiltnamyje yra įrengiami didžiuliai baseinai su vandeniu. Į vandenį priberiama trąšų. Ant vandens padedamos plaukiojančios medinės ar plastikinės plokštės su skylutėmis. Į kiekvieną skylutę darbuotojai įkiša po augalą taip, kad šaknys būtų vandenyje, o lapija - virš vandens. Taip ir plaukioja daržovės tarsi lelijos vandenyje. Šaknimis ima trąšų tirpalą, o lapais geria saulės šviesą. Jokios žemės. Gryna chemija. Augalams suteikiamos vienodos augimo sąlygos. Trąšos vandenyje ištirpsta vienodai, vadinasi kiekviena daržovė gauna tiek pat trąšų ir visos vienodai vystosi: vienodo dydžio, vienodo lapų skaičiaus, vienodo skonio.

Tokiu būdu pasiekiamas dar vienas "privalumas": visame pasaulyje auginamos vienodo skonio daržovės. Gali sau ramiai skristi į Indiją, Kiniją ar Ameriką ir būti ramus, kad gausi nusipirkti tokio paties skonio kopūstą, morką ar šparaginę pupelę. Jautiesi kaip namuose, kad ir kur benuvažiuotum.

Yra tik viena bėda. Hidroponikoje užaugintos daržovės nėra sveikos. Nesijaudinkite. Jas galima valgyti. Jos tikrai visos atitinka higienos normas. Tik, deja, tos normos nustatomos kokios tik nori. Jei pramonininkui nepavyksta užauginti daržovių pagal higienos normas, tai jis daro spaudimą arba duoda kyšius vyriausybei ir ši nuleidžia higienos normų kartelę. Tokiu būdu tai, kas vakar buvo laikoma kenksminga, šiandien laikoma - atitinkančiu normas produktu.

Mokslininkai nustatė, kad šiais laikais išauginamose daržovėse yra penkis kartus mažiau vitaminų ir kitų reikalingų maistingų medžiagų, nei jų būdavo tarpukario daržovėse. Tai reiškia, kad vietoje vieno kilogramo pomidorų, mes turime pirkti penkis, kad pasisotintume. Daržovės šiais laikais yra "išpūstos", gražios, tačiau nėra sveikos. Jos auginamos ne dėl sveikatos ar pasisotinimo, o dėl prekinės išvaizdos. Gamintojui ir prekybininkui dar geriau, kad jūs nepasisotinate nuo daržovių. Tai reiškia, kad jūs tuoj vėl grįšite į parduotuvę ir vėl pirksite.

Ar supratote apgaulę? Sakoma: "sutinka pagal grožį, palydi pagal protą". Būtent čia mus ir apgauna. Daržovių, kurias perkame, mes neauginome. Mes jas parduotuvėje matome pirmą kartą. Ir "sutinkame" jas pagal grožį. O jos tikrai gražios. Tačiau jei susipažintume su jomis, tai palydėtume pagal protą. Deja, tai - neprotingos daržovės.

Pirkėjui pakišamos gražios daržovės išaugintos ant trąšų tirpalo - hidroponikoje. O kad būtų madinga ir patrauklu ant etiketės parašoma: "no insecticides". Ir tai yra visiška tiesa. Juk nėra šiltnamyje jokios žemės ir jokių vabzdžių. Todėl jų nereikia naikinti.

"Protingos" daržovės

Metų metus valgėme tas higienos normas ir prekinę išvaizdą atitinkančias daržoves ir tylėjome, nes jokios bėdos nematėme. Gamintojas augina pigiai, mums parduoda pigiai. Mes patenkinti gražiomis daržovėmis. Gamintojai ir prekybininkai patenkinti uždarbiu. Visi tylim ir valgome "neprotingas" daržoves. Taip būtume ir gyvenę ilgus šimtmečius, jei pinigų nebūtų užsimaniusi ir kita žmonių grupė. Atsirado žmonės, kurie pradėjo auginti "protingas" daržoves. Jie neaugina jų cheminiame tirpale. Jie augina jas vėl žemėje. Ir vadina jas "organic", priešpriešindami dabar esamai normai - "chemic". Jų produkcija neatitinka higienos normų. Jų produkcija gerokai viršija higienos normas. Viršija gerąja prasme. Kenksmingų medžiagų jose daug mažiau.

Štai šie žmonės, angliškai vadinami organic farmers, lietuviškai - ekologiniais ūkininkais pradėjo auginti "protingas" daržoves. Ir jas labai nori parduoti. Kai ekologinių ūkininkų pasidarė daug, jie "paspaudė" Europos Sąjungą, kad jiems leistų pardavinėti "protingas" daržoves. Ar žinote, kad "protingų" daržovių anksčiau nebuvo galima pardavinėti? Europos Sąjungoje buvo uždrausta pardavinėti negražias daržoves. Visos daržovės turėjo atitikti prekinę išvaizdą. Negalima pardavinėti kreivų morkų, neapvalių pomidorų ir "neteisingai" susigarbanojusių salotų lapų. Todėl mes prekybos centruose jų ir nematėme. Pirkome vienodai gražias, standartus atitinkančias daržoves, nes kažkas už tokias daržoves gaudavo pinigus. Todėl ir turėjome tylėti.

Dabar atsirado didelė grupė kitų žmonių, kurie nori pinigų - ekologiniai ūkininkai. Jie augina "protingas" daržoves. Jokios chemijos. Jie vėl augina žemėje. O žemėje skirtingos sąlygos ir, pasirodo, jos išauga nevienodos. Morkos kartais būna dvigubos arba persisukę, pomidorai neapvalūs, negražūs, bet užtat "protingi". Ir kai susidarė pakankamas kiekis ekologinių ūkininkų, tai jie šiais metais sugebėjo išsireikalauti iš Europos Sąjungos, kad jiems būtų leidžiama pardavinėti nestandartines daržoves.

Kodėl aš visa tai pasakoju ir vis lenkiu į pinigus? Juk auginama ekologinė produkcija, ji tiekiama į parduotuves, mes ją perkame. Juk tai yra labai gerai. Pagaliau pasaulis "ateina į protą". Turėtume džiaugtis. Tai kur problema, kur vėl apgaulė?

Apgaulę galime pastebėti vėl sulyginę produktus. Juk visai neseniai buvo, o kai kur dar ir dabar yra auginamos "protingos" daržovės. "Protingų", bet neišvaizdžių daržovių dar neseniai turėjo visi. Jas augino kaimo močiutės, jas augino ūkininkai. Paprasti ūkininkai. Ne ekologiniai. Tai kodėl nesidžiaugėme tomis "protingomis", sveikomis daržovėmis, o perėjome prie "cheminių", o dabar vėl ruošiamės pereiti atgal prie "protingų"? Pasirodo, pasirinkimas nuo mūsų nepriklauso.

Kažkam reikėjo pinigų. Tas suorganizavo taip, kad būtų perkamos tik prekinės išvaizdos daržovės, t. y. tos, kurias jis gamina. Kalbam apie didžiulius pinigus, nes įtakoti vyriausybes pakeisti higienos normas yra labai sunku. Dabar kažkam kitam prireikė pinigų. Ir tas kitas organizuoja taip, kad žmonės pirktų ekologiškas daržoves. Ir vėl reikia didžiulių pinigų, kad ateiti į rinką ir sugebėti padaryti spaudimą vyriausybėms. Net Europos Sąjungą įtikino keisti prekybos įpročius. Tai ar suprantate, kad vėl gi tai daroma ne dėl sveikatos, ne dėl mūsų, o dėl pinigų.

Kaimo močiutės ir paprasti ūkininkai, kurie taip pat augina labai geras, ekologiškas, sveikas daržoves negali parduoti savo produkcijos. Nes negali įtakoti vyriausybės. Taip yra todėl, kad jie augina daržoves ne dėl pinigų. Jie augina tikras daržoves. Tačiau ant tų gerų daržovių juk nėra etiketės "Ekoagros", "organic" ar kitų panašių sertifikuotų ženklų. Kaimo močiutė nesumokėjo už tai, kad jos daržoves pavadintų ekologiškomis, todėl jų niekas ir neperka. Nors jos yra pačios geriausios.

Tas faktas, kad geriausios daržovės vėl gi lieka už prekybos "borto" verčia susimąstyti kokiu tikslu sertifikuoti ekologiniai ūkiai augina savo produkciją. O jie pasirodo, augina dėl pinigų. O jei augintojai susitelkia į pinigus, o ne į daržovės kokybę, tai kokią kokybę gauname galiausiai?

Aš nesakau, kad ekologiškos daržovės yra tokios pat blogos kokybės kaip ir hidroponikoje auginamos. Jos yra geresnės. Žinoma, geresnės. Tačiau nepamirškime, kad tikrai geras maistas lieka už borto ir mes jo nenusiperkame. Ekologinę produkciją auginti dideliais kiekiais, kad ją apsimokėtų parduoti, kol kas gali tik stambūs ūkiai. O apie kokią ekologiją ir dėmesį daržovei galime šnekėti, jei auginami didžiuliai plotai?

"Ekoagros" yra standartas, nustatytos naujos normos. Tai nereiškia, kad tu privalai auginti kuo natūraliau. Tai reiškia, kad tavo ūkis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, tam tikras normas. O normos vėl nėra pačios geriausios. Daržovių laukas neturi būti visiškai švarioje vietovėje. Jis turi tik atitikti normas. Pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles ekologiniai pasėliai turi būti 50 metrų nutolę nuo magistralinių kelių arba 10 metrų paprastų mūsų krašto kelių, 5-10 metrų nuo kitų laukų, kur tręšiama ir naudojami sintetiniai pesticidai, sintetinės trąšos, 45 metrai nuo geležinkelių ir 500 metrų nuo regioninių arba 100 metrų nuo kitų buitinių sąvartynų.

Įsivaizduojate ekologinį ūkį, kuris yra 50 metrų nutolęs nuo magistralinio kelio Vilnius-Kaunas? Arba nuo bet kurio kito krašto kelio per 10 metrų? Taip išeina, kad ir mieste galima auginti ekologinę produkciją.

Trąšas irgi galima naudoti. Tačiau tik ekologiškas. Ir pesticidus. Svarbu tik, kad jie atitiktų normas.

Pabaigai vėl norisi priminti patarlę "sutinka pagal išvaizdą, palydi pagal protą". Jei norime tikrai gerų daržovių turime ne pasitikėti sertifikatais ar normomis, o patys prižiūrėti auginimo procesą. Turime būti įsitikinę, kad auginama tikrai dėl mūsų, o ne dėl mūsų pinigų.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonaujienos.lt

Autoriai: Laimis Žmuida

Komentarai (32)