Grūdinėms kultūroms kenkia daugiau kaip 90 rūšių vabzdžiai. Tačiau savo atliktame tyrime Diffenbaugh'as kartu su savo kolegomis pasirinko keturias vabalų rūšis, kurios sukelia daugiausia žalos kukurūzams: kukurūzinį ugniuką (Ostrinia nubilalis), kukurūzinį saulinuką (Helicoverpa zea) bei dvi kukurūzinių šaknų vabalų (Diabrotica virgifera) rūšis. Amerikoje kiekvienais metais kukurūzų augintojai kovai su šiais kenkėjais išleidžia milijardus dolerių. 

Iš ankstesnių ištisais dešimtmečiais darytų tyrimų mokslininkai tiksliai žinojo, kaip kiekvienas vabzdys reaguoja į temperatūros pokyčius. Apsiginklavę šia informacija jie peržvelgė detalius JAV teritorijoje atliktus temperatūros matavimus. Jie taip pat išanalizavo tiksliais klimato pokyčių modeliais gautas prognozes. Toks informacijos derinys leido tyrinėtojams įvertinti, kuriose konkrečiose šalies vietose vabzdys dabar paplitęs, ir kur jis gali klestėti ateityje. Klimato prognozės buvo paremtos atmosferoje esančio anglies dioksido koncentracija. Diffenbaugh'o teigimu, dabartiniu metu atmosferinė anglies dvideginio koncentracija yra apytiksliai 380 dalių iš milijono. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir ateityje didės dabartiniais tempais, šis skaičius iki amžiaus pabaigos gali padidėti iki 800 ppm - tokį scenarijų prognozuoja Tarpvyriausybinė Klimato Pokyčių Grupė (Intergovernmental Panel on Climate Change).

Remiantis tokia prognoze bei tikėtinais temperatūros pokyčiais, visi keturi kukurūzų kenkėjai paplis į naujas teritorijas, rodo tyrimo rezultatai. Taip pat pailgės jų veisimosi sezonas, o tai reiškia, kad jų bus daugiau ir didesnėje teritorijoje. Tą daugiausia lemia tai, kad dabartiniu metu šios teritorijos yra per daug šaltos vabalams peržiemoti. Daugelis šių kenkėjų taip pat yra gan atsparūs insekticidams ir juos sunku kontroliuoti. "Mūsų rezultatai rodo, kad apsaugos nuo kenkėjų kaina didės. Gali tekti sukurti naujas kenkėjų kontrolės strategijas", sako Diffenbaugh'as.