Pokyčiai, kurie pakeis viską

Amžinai kūne žmogus niekada negyvens. Žmogaus nemirtingumas yra siela. Kad ir kiek ilgai gyventų kūnas jis vis tiek keisis, jame vyks procesai senėjimo. Nežemiškos būtybės sugeba savo gyvenimą ištempti iki milijardų žemiškų metų, bet vis tiek galiausiai miršta šitos būtybės. Taikos ir laimės!

Žmogus sukurtas, kad kurtų, kada jis nuo ryto iki vakaro sėdės savo dirbtuvėje, kol jam akyse nepradės dvejintis, o kai sukurs savo kurynį, kad padovanotų jį kokiam nors žmogui, kuriam jo paveikslo, kūrinio labai reikia. Ateitu paliktų prie jo namo, kada jis nemato ir išeitų. O tas atėjęs galvotų „O, man kaip tik šito labai reikėjo ir aš šito kūrinio labai norėjau, turbūt man iš žvaigdės kažkas jį atsiuntė!“ Taikos ir laimės!

Mūsų yra daug ir sunku ką pasakyti,bet žmonija į prieki veda geriausi mūsų protai.Todėl norisi kad viskas butų kuo geriau.Žinoma, kad lengvai nieko nepasiekiama, bet dėl to tik atkakliau reikia eiti į priekį.O pirmoi eilei reikia, kad pasikeistų visų žmonių mastymas, nes bet kada gali buti taip, kad nebus kam eiti pirmyn.

Pamiršti regeneracines savybes. Kai senos lastelės bus tiesiog pakeičiamos naujomis ar technologines aukštumos (tada) padės žmogui įveikti betkurias ligas ir jau visai nebetinkamas galūnes atauginti dirbtinai (dabar jau kuriamos teorijos tam). Bet svarbiausia yra smegenys, bet kurią kita galūne yra nepalyginamai siaugesne ir atsparesne, nei smegenys. Tikriausai jei pakeistium viena, kitą galūne didelio skirtumo nejustum, bet smegenis keisdami mes tiesiog mirtumėme, juk smgenys ir esame MES. Ir jei "susimausi", jų tiesiog atauginti nepavyks, gims naujas žmogus, o senasis bus prarastas...

Bet mes visai skirtingi žmonės ir tikriausiai bendros kalbos nerasime