Senų dokumentų studija dar kartą įrodė, jog istorijoje išlikę labai daug nežinomų faktų, tad ją reikia vertinti labai atsargiai. Naujus įrodymus apie astronomijos mokslo ištakas surado Oksfordo universiteto (University of Oxford) istorikas Allan Chapman.

Nors daugelis enciklopedijų pabrėžia, kad ne garsus italų astronomas Galileo Galilei išrado teleskopą, o tik jį labai ištobulino ir pirmasis pradėjo jį naudoti dangaus kūnų stebėjimui, tačiau pasirodo ir tai nėra visiška tiesa. Žinoma, niekas nesiginčys dėl to, jog Galilėjus paklojo tikrus astronomijos mokslo pamatus ir jo palikimas tikrai stulbinantis, tačiau ne jam pirmajam į galvą atėjo mintis stebėti dangaus kūnus teleskopo pagalba.

Pagal naujausius Chapmano surastus duomenis, šios srities pionieriumi reiktų laikyti Thomas‘a Harriot‘a – Anglijos astronomą, matematiką, etnografą ir vertėją.

Būtent jis pirmasis panaudojo teleskopą Mėnulio stebėjimui dar prieš du mėnesius iki Galileo stebėjimų pradžios. 1609 metais liepos 26 dieną Thomas pirmą kartą nukreipė teleskopą į Mėnulį – tiesa, tuomet teleskopas buvo vadinamas „žiūrėjimo vamzdžiu“ arba „olandų vamzdžiu“. Skirtingai nei Galileo, Harriot‘as turėjo pakankamai pinigų teleskopo nusipirkimui, tad jam nereikėjo gaišti laiko jo gamybai. Pirmųjų stebėjimų rezultatai netrukus atsidūrė popieriuje – Thomas ranka nubraižė į akis kritusias Mėnulio peizažo detales.

Nuo 1610 iki 1613 metų jis sukūrė keletą Mėnulio žemėlapių, kuriuose pastebimas dėsningas smulkių detalių gausėjimas. Paskutiniai astronomo žemėlapiai pagal tikslumą nebuvo aplenkti dar kelerius dešimtmečius.

Tačiau dabar, praėjus 400 metų ir 2009 metus pavadinus Tarptautiniais astronomijos metais, pats laikas prisiminti tikrąsias astronomijos mokslo ištakas ir šalia garsių šio mokslo puoselėtojų paminėti ne tiek žinomus, bet ne ką mažiau nuveikusius senovės astronomus, tokius kaip Thomas‘ą Harriot‘ą.

Komentarai (1)