Galime sulaukti „mažojo ledynmečio“, mano astronomai (18)
Astronomai, komentuodami neįprastus Saulės reiškinių pokyčius, teigia, kad galime sulaukti „mažojo ledynmečio“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1650–1700 metais įprastas Saulės aktyvumas sumažėjo. Dėl šitokio Saulės poilsio Žemėje prasidėjo vadinamasis „mažasis ledynmetis“ – Europoje ir Šiaurės Amerikoje atšalo klimatas, padaugėjo labai šaltų žiemų.
Mokslininkai teigia, kad prie ledynmečio prisidėjo ne tik tuo metu sumažėjęs Saulės intensyvumas, bet ir tada išaugęs ugnikalnių aktyvumas.
Terminas „Saulės aktyvumas“ nurodo į Saulės dėmių, tviskėjimo bei ten vykstančių išsiveržimų kiekį ir Saulės magnetinio lauko išsiplėtimą. Kartu šie reiškiniai veikia „kosminio oro“ – erdvę tarp Žemės ir jos atmosferos – temperatūrą.
Būtent šie reiškiniai dažniausiai yra palydovų, įvairių komunikacijos sistemų sutrikimų priežastis.
Saulės aktyvumo svyravimai taip pat veikia ir Žemės orą bei klimatą. Šie vadinamieji Saulės ciklai, dėl kurių periodiškai keičiasi „kosminis oras“, vyksta maždaug kas 11 metų. Paskutinysis Saulės ciklas prasidėjo 2008 metų spalio 31 d.
Tačiau dabar stebimi Saulės aktyvumo svyravimai ir žymus aktyvumo sumažėjimas mokslininkams verčia užsiduoti klausimą, ar tik neprasideda dar vienas „mažasis ledynmetis“.
„Viską, ką matome dabar, galima sakyti, jau esame matę ir anksčiau. Saulės ciklas ir toliau, atrodo, bus panašus kaip visada“, – sako Douglas Bieseckeris, JAV įkurtos Nacionalinės Okeanų ir Atmosferos administracijos (NOAD) centro, atsakingo už kosminio oro stebėjimą, vadovas.
Jis, komentuodamas sumažėjusį Saulės aktyvumą, teigė, kad tai įprasta ir – su tuo sutinka daugelis – tai gali užsitęsti net iki poros metų. D. Bieseckerio teigimu, šitokia Saulės tyla paskutinį kartą buvo užfiksuota penktajame XX a. dešimtmetyje.
Tačiau, rašoma „Popular Science“, šis Saulės ciklas gali būti kitoks: pirma, Saulės poliai yra 40 proc. žemiau nei būna visada. Būtent taip buvo ir per „mažąjį ledynmetį“ XVII amžiuje. Be to, neįprastai sulėtėjo ir Saulės vėjo greitis.
Astronomai dar vis negali pasakyti, ką šie reiškiniai reiškia. Tačiau, jų teigimu, net ir mažiausias Saulės aktyvumo mažėjimas lemia temperatūrų mažėjimą Žemėje.
„Toks Saulės aktyvumo sumažėjimas gal ir nekompensuotų anglies dvideginio keliamo Žemės klimato atšilimo, tačiau bent keliems metams šį [globalinį atšilimą – lrt.lt] tikrai pristabdytų“, – sakė D. Bieseckeris.
Jo teigimu, kalbėti apie Žemei gresianti dar vieną „mažąjį ledynmetį“ galbūt dar per anksti, tačiau tikrai nereikia atmesti tokios galimybės.
Tokią pat nuomonę apie klimato kaitą išsakė ir Rusijos Mokslų akademijos Pagrindinės astronominės observatorijos Pulkove kosminių tyrimų laboratorijos vadovas Habibula Abdusamatovas.
