Žvilgsnis į atomą. Antra dalis: paaiškinti nepaaiškinamą arba kvantinės mechanikos gimimas

mikrotechnologijų žygį į pasaulio gyvenimą. Ir diskusijos palaipsniui taps prasmingesnės. Atsiras ir pamąstymai apie šiandien dar ginčytinas fizikos problemas, vėliau ir sprendimai, disertacijos ..... ir nauji atradimai, gal ir Nobelio premijos.

Liuks straipsnis. Didziausi pagyrimai portalui. Lauksiu daugiau kazko panasaus.

Labai geras straipsnis, daugiau tokių reikėtų. Dabar turiu tokį klausimuką. Tarkim, kai straipsnyje minėjote kad atomai nesiliecia, nes elektronai tam neleidžia. Tai kodėl atsiranda trintis, garsas? aš dar kažkaip nepilnai suvokiu tai.

Sąveikos jėgos, viską lemia sąveikos jėgos. Matai, kalbant apie subatominį lygmenį netgi negalima įvesti termino sąlyčio vien dėl to, jog egzistuoja dalelės-bangos dvylipumas. Kad elektronas rutuliukas - tik modelis. Iš tikro tai daug sudėtingesnis darinys, neapibrėžiamas konkrečia forma ir trajektorija. O dalelės tarpusavyje sąveikauja per silpnąją ir stipriąją jėgas, kurios arba jas laiko, arba stumia.

Tik tarpus išsitrink http: // relativity.livingreviews. org/open?pubNo=lrr-2004-2&page=articlese6.html

Kur placiau info gauti apie tas neapibreztas formas. Kam tada tas rutuliukas? Kad vizualai suvoktu apie ka kalba? Ar atomo vaizdelis tik teorinis ar vis dar filosofinis? O gal jau fotke yra;o)

As ne skeptikas, tiesiog neturiu visu ziniu;o) As isivaizduoti tai galiu ka rasai, klausimas ar mokslininkai isivaizduodami priima sprendimus? Jei vizuolizuoji atoma kaip visata tai gal visata yra atomas arba atomas dar viena visata - jei tik isivaizduodami dirbame tai kodel gi ne? Daugiau info?

Ne, Visata nėra atomas - makroskopiniais atstumais veikia visai kita fizika. Dėl to Einšteinas ir atmetinėjo kvantinę mechaniką. Na, dabar populiaru šnekėti apie singuliarumus - atseit, kad gali būti didesnė Visata, kurioje egzistuoja singuliarumas, kuris "aptveria" mūsų Visatą įvykio horizontu. Bet deja, šito nesužinosime, nepatikrinsime - kaip ir patys negalėtume pažiūrėti į singuliarumo vidų, jei tokį rastume savo Visatoje. Taigi tokia teorija iš principo niekinė - ji niekada nebus patikrinta, ir iš to niekada nebus praktinės naudos. O dėl įsivaizdavimo... Taip, teoretikai kuria modelius pagal savo vaizduotę, matematiką. Jei jų vaizduotė neprieštarauja eksperimentams, ir galima sukurti eksperimentą, kuris teoriją patikrintų niekur kitur nepaaiškintu aspektu - tokia teorija ir priimama. Pavyzdžiui, įsivaizdavimas, kad elektronas yra rutuliukas, kažkada buvo priimtas. Vėliau buvo sugalvota eksperimentų, kurie prie tokio modelio nesiderino. Dabartinis "lauko", "debesėlio" modelis šiuos prieštaravimus sugebėjo paaiškinti. Kvantinė mechanika jį apibrėžia dar geriau... Įsivaizduojame, tikriname, ir taip tik geriau pažįstame pasaulį.

kas cia per paaiskinimas kurių skersmuo toks, kaip atstumas, kuomet stiprioji sąveika susilygina su silpnąja - ar kažkas tokio.;][/quote]

As tik logiskai bandau rasyti o cia vel i filosofija atgal. Ar tai netiesa kai prieiname logikos ribas griztame i filosofija ;o) Prie ko cia singuliarumas, as rasau apie atoma, sakai ji reikia isivaizduoti, nu ir kas toliau. Atsiusk kokiu linku kur matyti kas daroma su tais atomais, kryzmina juos, meto viena i kita ar sudelioja puzzla, kazkiek gal aiskiau bus. Kaip patiketi kad tikrinate ir tada pazystate pasauli? Gal prisifantazuojate ir menate kad pazinote? Jokiu pykciu, dekui

Bet esmė tame: vienos jėgos neleidžia nukleonams (t.y., protonams ir neutronams) pernelyg susispausti, kitos - išsilakstyti. "Neleidžiančios susispausti" slopsta žymiai greičiau nei "neleidžiančios išsilakstyti". Paimkime atstumą, kuriuo jos viena kitą kompensuoja - t.y. 2 nukleonai tokiu atstumu yra pusiausvyros būsenoje, jie nekrenta vienas į kitą, bet ir neišsilaksto. Tai va, šitą atstumą galime pavadinti nukleono spinduliu. Tai yra sąlyginė riba, bet ji leidžia įsivaizduoti protonus/neutronus kaip kietus rutuliukus. T.y., arčiau nei ši riba nukleonų nesuspausi - nebent trenksi su labai didelėmis energijoms, kaip Tevatrone ar LHC, kad jie sudužtų į dar mažesnes - kvarkus. Tas pats ir su atomais: atomai "nenori" susispausti arčiau tam tikro atstumo - taip galime nupiešti, pavyzdžiui vandens molekulę kaip du mažus rutuliukus (H), prilipusius prie vieno didesnio (O). Bet kadangi šios sąveikos yra silpnesnės, užtenka pakaitinti, apšvitinti arba paleisti elektros srovę, ir tie atomų "rutuliukai" išsilaksto, kol neveikiami vėl sulimpa tokiais pačiais atstumais.

Kaip gali matyti zmogus elektrona,kad jo rega yra elektiniai impulsai? Elekronai saves tikrai negali paroditi! Tais laikais eksperimentai vykdavo su elektra.

Žmogus "plika akimi" negali pamatyti elektronų. Apskritai žmogaus pojūčiai, lyginant su kitų gyvių pojūčiais, yra labai riboti, todėl ir yra kuriami mechanizmai bei pagalbinės priemonės, padedančios žmogui kompensuoti savo trūkumus. Geras pavyzdys mikroskopas: kuomet kažkas pasakė, jog žmones puola virusai, o ne apsėda šėtonas, tai visi juokėsi ir nesuprato šito (juk virusų plika akimi nepamatysi), o kai buvo sukurtas mikroskopas, virusų teorija pasitvirtino akivaizdžiai. Dar pataisysiu, jog žmogaus rega ne elektriniai impulsai, o regos sistema, reaguojanti į tam tikro (nuo ~3,8 * 10^-7 iki ~7,6 * 10^-7 metrų) ilgio elektromagnetines bangas.

Na, įmanoma rentgeno kristalografijom ir pan. apskaičiuoti atskirų atomų padėtis ir juos nupiešti kaip išplaukusius blynus erdvėje. Tačiau atomai yra dideli ir stabilūs dariniai - ir vistiek apšaudoma kristalų gardelė. Bet atskiro elektrono medžiagoje neužfiksuosi. Nebent atvirkščiai - didelės energijos dalelių, kad ir elektronų, skrodžiančių sensorių blokus, trajektorijas ir energijas (kaip, pvz, daro LHC). Konkretaus stabilaus atomo elektronų nufotkinti neįmanoma, kadangi: 1. jie yra laukas 2. bet koks poveikis fotonais/įgreitintaiselektronais iš karto keistų jo būseną. Tas pats, kaip drambliui koja apčiupinėti musę.

Tas laukas gali buti velniai zino kas. LHC naudoja elektra, bandimai ir gauti rezultatai eina elektriniu budu i kompus. Tai iseitu,kad elektronas gali atkurti gautus rezultatus,mazesniu kvarkus uz pati elektrona. Tai nesamone!

Ačiū už puikius straipsnius. Abi dalys įdomios

Wow! Nuostabu! Pirmadienį į biblioteką! LABAI dėkui už tokius straipsiunius

Gal pražiopsojau, kur teigiama, kad atomai nesiliečia, bet pabandysiu atsakyti į klausimus. Ką reiškia liečiasi/nesiliečia mikropasaulyje? Liečiasi - persikloja elektronų "debesys". Du (ar daugiau) elektronų iš skirtingų atomų turi nenulinę tikimybę būti toje pačioje vietoje. Toliau apie trintį ir garsą. Didžiausia dalis žmogaus aplinkoje stebimų reiškinių yra elektromagnetinės sąveikos rezultatas. Trinties priežastis - du kūnai bando formuoti cheminius ryšius tarpusavyje (paviršiuje). Cheminiai ryšiai - bendrų orbitalių susidarymas (tas pats elektronas ima priklausyti daugiau nei vienam branduoliui). Garsas - deformacijos (slėgio) banga. Įsivaizduokime, kad du atomai yra sukišti labai arti vienas kito. Dėl minėtojo Pauli draudimo principo (du identiški kvantiniai objektai negali būti toje pačioje erdvės vietoje) vyksta stūma - minėtieji atomai tolsta vienas nuo kito. Jei kalbėtume ne apie du, o apie daug atomų, išdėstytų trimatėje erdvėje (pvz. oras), ir sutrikdytume tik mažą jų dalį (pvz. oras prie garsiakalbio), tai stebėtume tvarkingą trikdžio skilidimą stūmos būdu - garso bangą.