Mokslininkai ištyrė, kad už religinius įsitikinimus atsakingos kelios smegenų sritys

Kodel ne ? Ta pati pagonybe zmoniu fantazija, bet aisku jie to dar nesuvoke, o kaip pvz atsirado liuteronizmas baptizmas ? Jas sukure patys zmones taigi, nors gal ne visada is fantazijos, o is reikalo.

Tai gerai, nes taip pat taves nepriimtu(dauguma) i savo rata netikintis zmones, galvotu kad koks utopininkas ir tiek, kaip tu galvoji apie netikinciuosius. Tai kame problemos ? Beje, mokslinis laipsnis cia ne prie ko. Jei jau religingas esate ponas rwc ar galite paviesinti savo tikejimo rusi ar ispazinima ? Be to, kvaila teigti, kad zmogus be religijos negali suprasti mokslo, tiesiog jis kitaip supranta.

Rwc, žmogau, tau į humanitarus reikėjo eit, o ne į fizikus - niekada apie tai nesusimąstei?

Aš ir nesakau, kad esu fizikas - bet ir ne humanitaras ;]

Fsckin' timeout ;]

Gal tinka nežinau. Ar yra dabar įrodymų, kad egzituoja Dievas? Ar yra dabar įrodymų, kad neegzistuoja Dievas? Atsakymas abiem klausimam nežinau. Gal klystu.

Agnostiko požiūris gan neblogas. Neigiu galimybę pažinti objektyvią tikrovę. Dalį tariamos tikrovės gal įmanoma pažinti.

Agnostiko pozicija yra silpna, aišku, ji objektyvesnė žmogaus atžvilgiu, bet yra trūkumų. Vienas didelis trūkumas yra priešprieša su filosofija, kurios pagrindinis tikslas yra kuo giliau pažinti objektyvią tikrovę. Kitas trūkumas, mano manymu, yra silpnumas. Turiu omenyje tai, jog žmogus negali taip karštai ginti savo įsitikinimų, kai pastarieji yra paremti objektyvios tikrovės pažinimo neigimu. Tiek ateistas, tiek religingas žmogus daug aršia kovos už savo tiesas, nei agnostikas. Aišku, yra ir privalumas, jog esantys tokioje neutralioje pozicijoje agnostikai dažniau reflektuoja ir apsvarsto kitų mintis, o ne aklai laikosi savųjų. Iš esmės aš net nesuprantu, kodėl mūsų visų smegenys taip skirtingai veikia, jog vieniems reikia tikėti, o kitiems mintys apie dievo egzistavimą net šlykščios? Aš pats netikiu dievu. Yra daug argumentų prieš tikėjimą, bet ienas iš racionaliausių būtų toks, jog pasaulyje yra daug religijų, jos visos skelbia esančios teisingos. Tačiau taip negali būti, nes tiesa gali būti tik viena. Religingo žmogaus gyvenimas negali būti teisingas, nes jo poelgiai remiasi "amžinosiomis" doktrinomis, kuriomis vadovaujantis, anot religijų pasekėjų, klysti neįmanoma. Tuo tarpu mokslas pripažįsta,jog dažnai klysta. Apskritai mokslo kelias yra klystkelis, bet faktai lieka faktais, o faktai yra tiesa. Technologijos.lt viršutiniame dešiniajame kampe buna užrašyti įvairūs posakiai ir patarlės. Viena man labai patiko: "Pasitikėk tuo, kuris ieško tiesos, bet neklausyk to kuris turi tiesą". Kas nori paprieštaraut?

, labai teisingai sudėstyta. Bet norėtųsi pridėti - kas neieško, tas neranda. Arba - ...tas neklysta. Mano manymu, verta ieškoti visose srityse - ir moksle, ir tikėjime.

Galiu nepaprieštarauti, o tiesiog pataisyti poziciją. Iš agnosticizmo mano įsitikimu vienintelis sakinys yra reliatyviai patikimas: ne visiškas supratimas visko. Neigiu galimybe pažinti tariamą tikrovę ir viskas. Toliau agnosticizmas nėra tiek įdomus, kadangi prasideda interpretacijos, o interpretacijas paremtas išvedžiojimais galima judinti. Kartais perfrazuojant Sokratą, kuris pasakė aš žinau, kad nieko nežinau. Galima kiek kitaip. Aš nežinau, ką aš žinau. Tarsi kvantinė mechanika Visi išreikšti man žinomi žodžiai yra konceptai. Taigi konceptai suprantami įvairių žmonių nebūtinai viena prasme. Taigi galima teigti, kad žodžiai ir stambesni vienetai sakinys, anglų, lietuvių, rusų ir kitos kalbos yra ydingos. Dėl to vienas iš būdų samprotauti simboliais, pavyzdžiui tobulinti ideografijos/piktografijos sritis. Arba pripažinti faktą, kad ne maža dalykų realityvus, dėl to mes daug klystame perteikdami tiesą.

Nesupratau šio tyrimo esmės. Bandė įsitikint ar žmogaus vaizduotė veikia smegenyse? Kalba metaforas ir stebisi, kad su tuom susijusios smegenų dalys suaktyvėja? Arba papilstė iš tuščio į kiaurą arba aš nieko nesupratau.