Birželio naktys – pačios šviesiausios, tad silpnų dangaus objektų stebėjimus teks atidėti bent iki liepos antros pusės, tačiau planetas, kaip visada, galima stebėti be problemų, o kai kurias iš jų – ir dienos metu. Vis dar geros sąlygos vakarais stebėti Saturną, vėliau naktį pateka Jupiteris, o paryčiais jau ir Venera puikiai matosi, tuo pačiu pasitarnaudama kaip kelrodis, norint susirasti Marsą. Taip pat šį mėnesį yra geriausias metas stebėti sidabriškiesiems debesims, o jie neretai atrodo įspūdingai.

Užslinkus sutemoms, bus galima grožėtis vienintele planeta – Saturnu. Būdamas pirmo ryškio, jis nenusileidžia kaimynystėje esančio Mergelės žvaigždyno ryškiausiai žvaigždei – Spikai, kuri yra apie 40 laipsnių ryčiau. Na, o 15 laipsnių į vakarus nuo Saturno matysis Liūto ryškiausia žvaigždė – Regulas. Visų trijų šviesulių ryškis panašus, tačiau atstumai iki jų labai skiriasi. Arčiausiai esantis Saturnas dabar nuo mūsų nutolęs per 1,4 milijardo kilometrų (maždaug tokio skersmens yra viena didžiausių žinomų žvaigždžių – Betelgeizė), tuo tarpu atstumas iki Regulo yra 720 trilijonų kilometrų, t.y., beveik 80 šviesmečių, arba pusę milijono kartų toliau. Spika nutolusi dar trigubai toliau, per 260 šviesmečių.

Birželio 5 Saturnas atsidurs rytinėje kvadratūroje, kas reiškia, kad danguje jis bus nutolęs nuo Saulės per 90°. Tokioje pozicijoje Saturno metamas šešėlis ant jo žiedų yra geriausiai matomas, todėl stebint per teleskopą aiškiau suvokiamas erdvinis vaizdas. Patys žiedai pasisukę į mus beveik briauna ir mėnesio eigoje kampas dar kiek sumažės, nuo 4 iki 3 laipsnių. Žiedai ir toliau siaurės tol, kol Saturnas paskęs vakaro žaroje, o kai vėlyvą rudenį vėl bus matomas paryčiais, žiedai jau bus matomi iš kitos pusės, bet vis dar tokie pat siauri.

Aplink Saturną skrieja visas tuntas palydovų, ir kelis iš jų galima matyti pro mėgėjiškus teleskopus – ir kiekvieną naktį jie išsidėstę vis kitaip. Štai birželio 15 vakare visiškai prie pat planetos disko bus Titanas ir Rėja, kuri praktiškai liesis su žiedais. Tuo tarpu Dionė bus kiek tolėliau rytinėje Saturno pusėje, o Tetija – tokiu pat atstumu, bet vakarinėje pusėje. Po trijų parų, 18-osios vakare, situacija bus visiškai kitokia. Titanas bus vakarinėje planetos pusėje, o Rėja, Tetija ir Dionė susispies beveik vienoje vietoje rytinėje pusėje. O štai birželio 24-ąją visi šie keturi palydovai bus netoli vienas kito į rytus nuo Saturno.

Birželio mėnesį opozicijoje atsidurs nykštukinė planeta Plutonas, bet mums iš to naudos mažai: norint vizualiai jį pamatyti, reikia bent 10-12 colių teleskopo bei gero žvaigždėlapio, taip pat mokėti juo naudotis. Bet net ir tada reikėtų kone idealių stebėjimo sąlygų, ko Lietuvoje nebus – ir dangus nesutemsta kiaurą naktį, ir pats Plutonas neaukštai tepakyla. Tačiau galima be didesnių problemų pabandyti jį nufotografuoti skaitmenine kamera.

Antroje nakties pusėje nusileidusį Saturną pakeis Jupiteris, kuris bus ryškiausias šviesulys ne tik Ožiaragyje, kurio pakraštyje bus matomas, bet apskritai visame danguje, ir už jį ryškesnis bus tik Mėnulis ir vėliau patekanti Venera. Jei plika akimi jis atrodo įspūdingai, tai praktiškai per bet kokį teleskopą jis atrodo tiesiog nuostabiai, netgi nepaisant to, kad dabar jis aukštai nepakyla. Ir nenuostabu – Jupiterio kampinis dydis siekia 44”, maždaug tiek, kiek Saturnas su visais žiedais, jo diske visada matomos detalės, ir prie viso to dar prisideda keturi ryškūs palydovai. Jupiterio diske lengviausia pastebėti ekvatorines juostas, kertančias diską abipus pusiaujo. Ištaikius ramesnę atmosferą bei turint kiek didesnį teleskopą, galima pamatyti ir daugiau detalių: papildomas juostas, taip pat turbulenciją ekvatorinių juostų kraštuose. Jei pasiseks, galima pamatyti ir Didžiąją Raudonąją Dėmę (milžinišką cikloną, gyvuojantį bent kelis šimtus metų), nors pastaruoju metu ji po truputėlį mažėja ir blanksta.

Jupiterio palydovai būna išsidėstę kaskart vis kitaip, kas suteikia sistemai dinamiškumo; be to, kartais galima stebėti, kaip jie dingsta Jupiterio šešėlyje arba išnyra iš jo; taip pat galima pamatyti jų metamą šešėlį planetos diske. Jei stebint Jupiterį dėmesį patrauks juodas taškelis, tai ir bus vieno iš palydovų šešėlis. Ir tai dar ne viskas: palydovai kartais dar ir uždengia vienas kitą arba patenka į vienas kito šešėlį. Štai birželio 20d. nuo 2h14m iki 2h28m bus galima stebėti dalinį Ganimedo užtemimą, nes pastarajį dalinai paslėps Kalistos šešėlis. Užtemimo viduryje Ganimedas bus maždaug 1,5 karto silpnesnis, ir tokį priblėsimą jau galima užfiksuoti vizualiai. Jeigu užfiksuoti ir nepavyks, galima bus pabandyti paieškoti Ijo šešėlio Jupiterio diske – kaip tada jis juo slinks. Dar vienas panašus užtemimas bus birželio 28d. 1h12m – 1h21m, kai Kalista dalinai pateks Europos šešėlin.

Neptūnas, nors ir vos įžiūrimas per binoklį, šį mėnesį gan lengvai randamas, nes bus visai netoli Jupiterio. Mėnesio pradžioje jis bus per Mėnulio pilnaties atstumą į šiaurės vakarus nuo didžiausios planetos. Tarpas tarp planetų palengva didės iki mėnesio vidurio, o tada, Jupiteriui pakeitus judėjimo kryptį, vėl pradės mažėti; tuo pačiu pora priartės prie 5 ryškio žvaigždės Ožiaragio Miu, ir mėnesio pabaigoje tarp jų visų bus mažiau nei 1 laipsnis, todėl trijulė nesunkiai tilps į teleskopo regėjimo lauką, naudojant nedidelį didinimą.

Valanda vėliau nei Jupiteris su Neptūnu pateka ir Uranas. Jam rasti nebus tokio gero orientyro, kaip Neptūnui, bet vis tik kaip orientyrą galima panaudoti žvaigždę Žuvų 20. Jei ją rasti pavyks, Uranas bus per nepilną laipsnį šiauriau, ir bus labai nežymiai blankesnis. Su didesniu didinimu per teleskopą galima įžiūrėti jo melsvai žalsvą diskelį.

Jau beveik visai prašvitus rytuose pasirodys ir Venera. Pagaliau ji atitrūko pakankamai toli nuo Saulės, ir dabar pastebima visai lengvai. Birželio 5d. jos atstumas nuo Saulės bus didžiausias, po to jis palengva vėl pradės mažėti, o teleskopiškai Veneros fazė nuo pusės mėnesio pradžioje papilnės iki 60% mėnesio pabaigoje. Regimasis skersmuo tuo tarpu sumažės nuo 25” iki 19”.

Birželio 19 ryte 2° šiauriau Veneros atsidurs Marsas, ir atkakliems stebėtojams tai bus nebloga proga jį susirasti. Tiesa, sąlygos bus nekokios, pora dar bus žemai, kai jau visai prašvis, o ir radus Marsą, jo diskelis bus visai mažytis, vos kelių kampo sekundžių skersmens, tad apie jokias paviršiaus detales nėra net ko svajoti – tam teks palaukti rudens.

Kaip tik tuo metu maždaug 9° atstumu nuo Veneros ir Marso poros bus Mėnulio delčios pjautuvas; kadangi jis patekės valanda anksčiau, puikiai pasitarnaus kaip atskaitos taškas, belaukiant, kol patekės Venera. Birželio 6-7 naktį jau beveik pilnas Mėnulis bus netoli ryškiausios Skorpiono žvaigždės Antario. Ryte šią žvaigždę jis okultuos, tik deja, mes to nepamatysime, nes pora jau bus seniai nusileidus.

Didžiąją XX amžiaus dalį pasižymėjęs nedideliu aktyvumu ir todėl sulaukęs nedaug dėmesio, birželio Bootidų meteorų srautas pažėrė nemažai meteorų 1998 ir 2004 metais, tad visai gali būti, jog šiais metas ir vėl bus suaktyvėjimas. Srauto maksimumas numatomas birželio 27 ryte, tad jei pavyks tą rytą (arba 1-2 naktis prieš ir po) pamatyti meteorų, lekiančių nuo Jaučiaganio žvaigždyno – tai bus periodinės kometos Pons-Winnecke dulkelės, sudegančios Žemės atmosferoje.

Šviesiausių naktų periodu Lietuvoje kiekvienais metais galima stebėti neįprastus sidabriškuosius debesis. Neįprasti jie yra tuo, kad yra labai aukštai, ~80km aukštyje, ir gali būti matomi visą naktį. Jie apšviečiami Saulės, esančios po horizontu, todėl atrodo, kad jie patys šviečia sidabrine spalva – iš čia ir pavadinimas. Kartais jie būna vos matomi, kartais labai ryškūs, kartais matomi kelias naktis iš eilės, o kartais ilgokai nepasirodo. Bet kuriuo atveju, jei tik bus giedra naktis, visada verta žvilgtelėt maždaug į šiaurės pusę, kur ne visiškai sutemęs dangus, ir jei pavyks pamatyti ryškius “šviečiančius” debesis, tai neabejotinai bus sidabriškieji, ir jie gali palikti neišdildomą įspūdį.

Birželio 21d. įvyks vasaros saulėgrįža, kai Saulė pasieks aukščiausią tašką ekliptikoje, ir nuo tol dienos pradės palengva trumpėti, o naktys – ilgėti, ko labai laukia visi astronomijos mėgėjai. Tačiau tikros tamsos sulauksime tik rugpjūčio mėnesį.

Parengė astronomijos mėgėjų klubas "Albireo" pagal Astronomy Magazine, www.calsky.com ir Cartes du Ciel.

Komentarai (3)