Astronomai surado naują tarpinio tipo juodąją skylę

is tuscio i kiaura pilsto tie astronomai galetu metus jokiu ekspermenty nedaryt pritaupytu pinigu tada is keltu koki supergalinga teleskopa i kosmossa ir pazetu kas yura uz visatos krasto kokios planetos givenamos kokios ne ir visaks aisku butu..

Deja zmonija mokosi klysdama, kitaip niekaip. Tad jeigu jie nedirbtu metus, tai nebutu klaidu ir tuo paciu jie nieko naujo neismoktu. Butu tik daugiau pinigu, kurie realiai yra nieko verti. Per metus galima ismokti kazka naujo, israsti naujus tyrimo budus, patobulinti kad ir tuos pacius teleskopus, kad su mazesne kaina butu daugiau galimybiu ir geresne kokybe. Na ir kas, kad jie dabar pataupys, bet pirks teleskopa toki, kuris gali buti po metu jau seniena. Su super galingais teleskopais gali tik pamatyti kitas planetas, bet jas pamates, dar nereiskia, jog zinosi, kad ten yra gyvybe ar kaip ten viskas viduje atrodo. Visatos krasto jokiais budais nepamatysi, nes ji yra bekraste ir pleciasi didziuliais greiciais. Tad kai kurios galaktikos gali buti aplenkusios milijonus sviesmeciu musu galaktika, o kitos milijonus sviesmeciu dar nepavyja musu.

jo, galėtų metus moksliukai nieko nedirbti, kad nedirba, tai ir atlyginimo negauti, pabadauti, ir tada daug babkių atliktų "superdaikčiukams" be to dabar paima, su paprastesniai teleskopais pražvalgo, jeigu pamato kažką įdomaus, tai tada jau kreipia kokį hubble. reikalingi ir vieni ir kiti. juk jeigu būtų tik 1 "superteleskopas", tai jis (logiškai mastant) 1 metu galėtų stebėti tik 1 žvaigždę. žinai, kiek informacijos vertingos prarastume?... šiaip įdomu man kaip ten su tomis mažomis juodosiomis skylėmis?... juk yra žvaigždžių, kurios tikrai daugiau kaip 3 kart masyvesnės už mūsų saulę..., tai kodėl jos vis dar žvaigžės ir šviečia????.....

Nesupratau tavo klausimo.

meslinuk, yra tukstancius kartu didesniu zvaigzdziu uz musiske, ir tai nereiskia kad jos turi virsti juodosiomis skylemis. Aisku, kai pasibaigs "kuras" tada ir pataps skyle. Bet ar sitaip keliaujant po n n n n n n metu neturetu daeit iki to jog viskas galiausiai atsidurs juodojoje skyleje? ir tada vel big bang?

niekada nesakyk to ko nezinai, nes gali suklaidint kitus. siuolaikineje astronomijoje visata laikoma baigtine, ir dauguma mokslininku pasisako uz tai, jog ji turi ribas. jei visata neturetu ribu, ji butu amzina, o tai reikstu, jog nebuvo didziojo sprogimo, nes amzini dalykai neturi nei pradzios nei pabaigos, taip pat ji nesiplestu, nes jai tokie procesai butu nebudingi, ir paneigtu tamsiosios materijos, lygiagriaciu visatu ir kitas teorijas. vien jau imant is gamtos procesu pavyzdi, zinom, kad musu pasauly nera nieko amzino, pastovaus, ka galim prilygint ir visatai. tiesiog visatos ribos nera tai ka dauguma isivaizduoja

Man kažkodėl atrodo, kad tu neskiri sąvokų "yra baigtinė" ir "turi ribas". Antai rutulio paviršius yra baigtinio dydžio, bet jis neturi jokių ribų.

Aurum tikriausiai teisus. Dauguma mokslininkų sutinka, kad Visata plečiasi greitėjančiai, taigi ir jos "ribos" nusakomos skirtingomis sąvokomis - stebimoji Visata ir t.t.. Mūsų stebimoji Visata yra mažesnė, nei visa tai, kas susikūrė iš BB. Medžiaga ir šviesa vis labiau bėga nuo mūsų, pasislepia už įvykių horizonto. Kelk teleskopus kiek nori - to, kas pabėgo, nebepamatysi. O dėl dėl baigtinumo, tai tikriausiai turima omeny "uždarumas" - kad teoriškai "pasiekęs vieną kraštą", atsirasi kitame. Bet tai vėlgi teoriškai, nes norėdamas tokiu būdu apeiti Visatą, turėtum viršyti šviesos greitį - t.y., pasivyti ir aplenkti įvykių horizontą.

Puikiai pasakyta, bet dar neaišku ar mūsų visata yra vienintelė. Pagal tam tikras teorijas visata yra išlenktas darinys, jis nėra tiesi, kaip kad dauguma mūsų gali įsivaizduoti. Šviesa ir įvairi materija keliauja visatos "plokštuma" ir negali iššokti už visatos "plokštumos ribų dėl tam tikrų jėgų, kurios išlaiko harmoniją visame kame. Bet paskutiniu metu atsiradusi stygų teorija daro prielaida, kad galima būtų iššokti iš plokštumos ir sutrumpinti žymiai kelią, tuo pačiu keliaujant laiku ir keliaujant greičiais, kurie tūkstančius ar milijonus kartu viršija šviesos greitį. Įsivaizduokime plokštumą, kuri daro 180 laipsnių kilpa ir juda toliau. Taigi šioje kilpoje, jei tik sugebėtume peršokti tarp plokštumų, mes galėtume nukeliauti tiek į ateitį, tiek į praeitį arba nukeliauti didžiulius atstumus per trumpą laiką. Čia kaip pvz. stadijonas. Vienas bėgikas bėga aplink stadijoną, o kitas eina skersai jį. Ir vienas ir kitas pasieks tą patį tašką, tik skirtingu laiku. Niekas nėra dar pasiekęs mūsų visatos krašto ir jokia šviesa iš ten neateina, todėl ir nežinia ar mūsų visata yra vienintelė, ar gal šalia egzistuoja dar viena visata. Dabar prisimenu, kad skaičiau čia kažkada straipsnį apie aptiktą tam tikrą visatos plotą, kurime nėra jokių galaktikų ir išvis ten nieko nėra. Gal tai ir yra būtent mūsų visatos kraštas?

Labiau būčiau linkęs manyti, kad nėra tokio dalyko kaip Visatos kraštas, pati tolimiausia dalelė ir pan.. Bent jau kad jo negalime pamatyti. Priešingu atveju, tą rodytų WMAP arba tektų daryti prielaidą, kad esame Visatos centre, kas skamba kiek viduramžiškai. Tuščios sritys neturėtų labai stebinti - juk tarp Žemės ir Mėnulio irgi santykinai tuščia.

pagal ta pati WMAP, visata turi dydi kuri imanoma ismatuot, o tai ka imanoma ismatuot, turi ir pradzia ir pabaiga. bet, kad to negalim pamatyt, cia teisybe

Paneik sakinius po to, Aurum teisumas/neteisumas yra vienareikšmis - jis kažkur klysta kaip ir kiekvienas iš mūsų. Tiesiog jo teiginys man pasirodė teisingesnis nei kritika. Be asmeniškumų. O dėl tų "Visatos ribų", tai bendras supratimas yra, kad jos, jei yra, tai už mūsų įvykių horizonto, nepamatomos ir neištiriamos. Kad vis didesnė Visatos dalis už jo pasislepia negrįžtamai. Kas yra už jo, negalime sužinoti, eksperimentiškai patikrinti, taigi bet kokie svarstymai moksliniu požiūriu tėra spekuliacijos. Tinkamos šiuose komentaruose, bet ne kaip mokslinės teorijos.

nu... visą tą trauką sukuria masė - kuo masyvesnis kūnas, tuo didesnę trauką jis turi, ane? tai kodėl mažos juodosios skylės, būdamos žymiai mažesnės masės už kai kurias žvaigždes, turi didenę trauką, nei tos milžinės (milžiniškos žvaigždės vistiek šviečia, vadinasi švisa gali iš jų ištrūkti, o iš mase mažesnių juodūjų skylių jau negali). kodėl taip?....

Viskas dėl juodosios skylės tankio.

kiesza:"is tuscio i kiaura pilsto tie astronomai galetu metus jokiu ekspermenty nedaryt pritaupytu pinigu tada is keltu koki supergalinga teleskopa i kosmossa ir pazetu kas yura uz visatos krasto... " Tokiuose projektuose ne pinigai svarbiausi, nes jie projektuojami desimtmeciais. Pvz., Hablo prototipo ideja JAV buvo iskelta dar 7 desimtmecio viduryje, o paleistas i orbita tik po keliolikos metu. Kai kuriu technologiniu procesu tiesiog nepagreitinsi. Antra, ir dabar be Hablo kosmose dirba jau ne vienas teleskopas. O po 4 metu planuojama iskelti tikrai revoliucinga Jameso Webo teleskopa. Hablas pranasesnis uz antzeminius teleskopus jau vien tuo, kad jam netrukdo atmosferos virpejimai; tuo tarpu Webas jau "saugosis" ir nuo Saules spinduliavimo, nes jam reikes zymiai tiksliau fiksuoti kosmini spinduliavima nei dabar Hablui. O mokslininkai net kalba apie kosminius interferometrus. Del atrasto tuscio Visatos ploto, kuriu Visatoje yra ir daugiau, tik pastaroji berods yra 200 mln sviesmeciu (t.y., jau palyginama ir su Visatos dydziu, bet tuo paciu ir gan maza "tustuma" - ~1/140 Visatos dydzio), tai astrofizikai pastebejo, jog apskritai Visatos struktura turi voratinklio ar biciu korio struktura, kai medziaga koncentruojasi tam tikruose mazguose. Kodel taip yra gal kaip tik ir atsakys Webo teleskopas. Beje del reliktinio spinduliavimo izotropiskumo, tai atmetus tai, kad yra tam tikru nedideliu fluktuaciju, kas naturalu, kai kurie astronomai yra patebeje, jog yra ir masstabiskesnio temperaturinio pasiskirstymo - pvz., viena Visatos puse yra siek tiek "siltesne" uz priesinga puse, o tai jau idomu ir gali sukelti kai kuriu minciu ir del buvimo/nebuvimo "Visatos centre". Grupe astronomu ypatingesne musu Galaktikos vieta Visatoje (tuo, kad esame centre dideles Visatos dalies (ar net matomos Visatos), kuri pasizymi mazesniu medziagos tankiu) bando paaiskinti vadinama greitejanti Visatos pletimasi, atmetanat "tamsiosios energijos" koncepcija.