Racionaliausi gyvūnai - skruzdėlės? (6)
Kai kurie filosofai žmones vadino „racionaliais gyvūnais“. Jie tikrai niekada atidžiai nepasižiūrėjo į skruzdes, rašo „ScienceNow“. Nauja studija atskleidžia, kad skruzdžių kolonijos išvengia neracionalių sprendimų, kuriuos dažnai priima žmonės ar kiti gyvūnai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Imkime tokį pavyzdį: jūs norite įsigyti namą su didele virtuve ir dideliu kiemu, tačiau rinkoje yra tik du variantai – arba namas su maža virtuve ir dideliu kiemu, arba būstas su didele virtuve ir mažu kiemu. Tyrimai rodo, kad yra po vienodą 50 proc. tikimybę, jog pasirinksite vieną arba kitą namą ir tai būtų racionalus sprendimas.
Tačiau netikėtai rinkoje atsiranda trečias pasiūlymas – namas su didele virtuve, be jokio kiemo. Nors pirmųjų dviejų namų savybės nepasikeičia, dabar jūs pirmenybę teikiate namui su didele virtuve ir mažu kiemu, o ne namui su maža virtuve ir dideliu kiemu.
Apibendrinant, mokslininkai aptiko, jog žmonės ir kiti gyvūnai dažnai pakeičia savo pirmenybes, kai jiems pasiūlomas trečias pasirinkimas.
Taip nenutinka skruzdėms. Jos taip pat renkasi namus, tačiau ne taip pat, kaip žmonės.
Pavienės skruzdės išsiskirsto, ieškodamos dviejų pagrindinių dalykų: nedidelio įėjimo ir tamsios erdvės. Jei kuri nors randa išskirtinį įėjimą, pavyzdžiui, tinkamą įtrūkį akmenyje, ji pasikviečia kitas jį įvertinti. Kai vieta patinka daugiau žvalgų, joje padaugėja ir darbininkų. Kai kolonija tampa užtektinai didelė, skruzdės skuba atgal ir perneša karalienę bei kiaušinėlius, paskui kuriuos patraukia visa likusi kolonija.
Kad patikrintų racionalumą, Stephenas Prattas, elgesį tyrinėjantis Arizonos universiteto ekologas, su kolega sukūrė potencialių lizdų 26 skruzdžių kolonijoms.
Iš pradžių skruzdės turėjo tik du variantus – A ir B. A buvo tamsus, bet su dideliu atviru įėjimu, o B – su mažyčiu įėjimu, bet šviesesnis. Kaip ir žmonių atveju, skruzdės vienodai vertino abi galimybes: mokslininkai neaptiko skirtumo, kiek kolonijų rinkosi A tipo, ir kiek – B tipo lizdą.
Tada mokslininkai pridėjo trečią galimybę, pavadintą masalu, kuri pagal vieną parametrą buvo panaši arba į A, arba į B, tačiau aiškiai prastesnė pagal antrąją savybę (pavyzdžiui, labai šviesus lizdas su mažyčiu įėjimu).
Kitaip nei žmonės, skruzdės nepakeitė savo elgesio. Nors kelios kolonijos pasirinko trečiąjį variantą, kitos nepradėjo teikti pirmenybės A ar B ir vienodai pasiskirstė abiejuose lizduose.
S. Prattas svarsto, kad skruzdės išvengia neracionalių sprendimų, nes, kitaip nei žmonės, kiekviena atskira skruzdė nevertina visų variantų prieš darydama pasirinkimą. Kai žvalgai randa lizdą, jie nežino, kokių dar pasirinkimų yra ir jie arba lieka lizde, arba ieško toliau.
„Grupei gali sektis geriau būtent todėl, kad individai yra nežinioje“, – sako jis.
Melissa Bateson, britų Newcastle universiteto mokslininkė, sako, jog atradimai gali pasiūlyti „tikrai įdomių įžvalgų dėl kolektyvinių sprendimų priėmimo naudos, iš kurių mes galėtume šio to pasimokyti“.
Pavyzdžiui, daugelis pramos ar pašalpų skyrimo komisijų elgiasi kaip skruzdės: kiekvienas vertintojas mato tik dalį paraiškų ir gali įvertinti kiekvieną atskirai, nelygindamas su visais kitais prašymais.
