Projektuojamas pirmasis kosminis traktorius

Neekonomiška. Ir per daug maži apribojimai (390 m, 15 metų). Siūlau sci-fi metodus: lazerius.

Na iki 2021m dar yra laiko ištobulyt tuos ,,traktorius" ir uždėt ant jų lazerius

Dar tarpzvaigzdiniu varikliu, ekosistema viduj sukurt ir varom po kosmosa keliaut

Kiek metru asteroido uztektu kad lietuva visa isnesiotu ir kokiu jis greiciu krenta ?

nu manyciau pilnai uztektu 200m skersmens o greitis vidutinis nuo 5 iki 10 km/s

Mano manymu geriau jau igyvenduntu "traktoriaus" alternativu projekta- didziule linze, kuri nukreiptu saules spindulius i asteroida ir sudegintu ji . Toks metodas butu labiau efektivus.

arba tegul geriau vieną asteroido pusę nudažo baltai......

Nesu labai jau protingas, tad nevadink manes idiotu ^^ tiesiog paklausiu: Kaip sudegint asteroida kosmose kai ten nera oro?

netikiu kad tas trakturius pakiltu ir netemtu asteroida...As tai atominem galvutem siulyciau jy xujerint jei astreroidas 500metru skersmens i kokius 10 gabalu minimum suskiltu ir lafa kas kristu tas sudegtu nu gal koks vienas kitas nesudegty bet vis geriau

Aha, sutašom asteroidą atominėm galvutėm, o paskui stebim kaip radioaktyvios, neprognozuojamo diametro nuolaužos bumsi mums į atmosferą. 300-400 metru asteroido aišku neliks, bet keliasdešimt metrų diametro akmenukų tarp viso to žvirgždo pilnai gali būt. O tiek tikrai pakanka vieną kitą miestą nušluot nuo žemės. Taigi jau geriau toks kosminis traktorius nei paskui sėdėt ir drebėt, kad tik kokia skeveldra per makaulę negavus..

Ar niekam neateina is tu gudrociu i galva, kad kiek tas traktorius trauks prie saves asteroida tiek par jam reikes joniniu varikliu pagalba nutolti nuo asteroido, nes ne asteroidas prie to traktoriaus judes, o atvirksciai. Rezultate gaunam, lygiai ta pati ka ir primontave joninius variklius prie asteroido, tik nereikes i orbita iskelti 10 tonu palydovo, kas yra ziauriai daug, turint galvoj, kad kuro reikes 55 kartus daugiaun negu iskeliamas palydovas, jau nesneku, kiek kuro reikes pasiekti asteroida, po to pristabdyti, karoce nonsensas. Ka jie nori apmulkint, as nesuprantu, ar jie nori sitaip daugiau babkiu gauti. Zymiai efektyvesnis projektas buvo, nutupdyti mazus robotus, kurie greztu asteroida ir tas atliekas dideliu greiciu mestu i erdve, taip gaunamas efektyvus reaktyvinis variklis kuriam nereiketu 15 metu, uztektu ir 15 dienu, po to galetu nuskristi prie kito potencialiai pavojingo asteroido ir tt. energija galima is saules bateriju gauti, arba ir branduolinio reaktoriaus. O mases neatmetancius mikrobangu traukos variklius jau kinieciai sukure, galima ir joninius panaudoti, jei kinkos per skystos naujovems. Kitas budas sprogdinti nedidelius branduolinius uztaisus toliau nuo asteroido, taip kad nesuskaldyti, bet pakoreguoti orbita iki napavojingos. Gal dar saules vejo bure galima butu primontuoti. Tu budu begale, bet ne, reikejo pasirinkti absurdiskiausia ir brangiausia.

Nieko nebus iš to "kosminio traktoriaus", geriau jau kokia bomba ten idejus ir susprogdinus į asteroido šona likus iki susidurimo 15 metų...

as irgi pagalvojau kad zymiai efektyviau tiesiog varikli pritaisyt ant to asteroido. Tik reiktu nusileist ant jo kazkaip, idomu yra sita uzdavini issprende jau? Ten kiek zinau problema tame kad nevisi buna kieti, kiti buna beveik skysti arba tirstos koses pavidalo...

Taip, labai lengva pasirodyt gudresniais uz mokslininkus, konstruktorius, kai mastoma "zemiskom" kategorijom ir dar naiviau manyti, kad tie inzinieriai pasigriebe pirma sovusia i galva ideja ir nieko nepaskaiciave, kaip kas ten ka trauks, nusprende . O "zemiskomis" mastymo kategorijomis mastant, galima dar butu ir dar gal gudresniu "projektu" prigalvot. Taciau, kodel mokslininkai renkasi tokias mums atrodytu "kvailas" idejas? Todel, kad kosmineje technikoje be visokiu inzineriniu skaiciavimu ypatingai skaiciuojamas ir projekto patikimumas - tikimybe, kiek viena ar kita technologija nepaves po ilgo kosminio skrydzio ir be to kosminemis (kartais tik numanomomis) salygomis. O siuo atveju, kai kalbama apie katastrofos isvengima, tai patikimumas turi buti, galima sakyti, simtaprocentinis. Taigi gravitacinis traktorius gal ir atrodo kvailokai, bet uztat tai paprasta (ir kartu patikima) ir, dar kas ypac svarbu, universalu, nes ar asteroidas bus akmeninis ar ledinis, ideja veiks. Tuo tarpu ideja su nusileidimu ant tokio keliu simtu metru asteroido yra keliais aspektais gan sudetinga, nes visu pirma, kaip "nusileist" ant objekto, kuris beveik netraukia . Zmogus lengvai atsispyres nulektu nuo tokio dangaus kuno. Reiktu tada mastyti apie kazkokius prisitvirtinimo mechanizmus (nekelbant apie labai tikslia navigacija besileidziant...), bet stai cia ir prasideda visas idomumas. Klausimas is principo, kas bus jei nepavyks prisitvirtint. Cia ir pradeda veikt "kosminis faktorius", kai negali paprastas idejas zemes salygomis taip paprastai taikyti kosmoso salygomis. Nes mes visai nepagalvojam, kad net ir maziausiam uzstrigimui ten neatsiras nei vieno mechaniko galincio kazka pataisyti. Antras dalykas, kaip prisitvirtinti, kai nezinai, koks asteroido pavirsius - ledas ar gelezis (yra ir tokiu : ). Net jei tai butu zemiskos kilmes kunas, kuriam galui ji grezti ir mesti dideliu greiciu, jei paprasciau paciam nusivezti pora tonu suspaustu duju ir jas dideliu greiciu isleisti, nes daugiau kaip kelias tonas kazin, ar tas kosminis aparatas neuzstriges iskastu ir dar dideliu greiciu ismestu; kas ta greiti suteiks, is kur energija imt (vel visas projektas aplimpa sudetingomis technologijomis, mazinanciomis patikimuma). O beje jei salia nusiveztų duju nusiveztum dar ir raketini varikli, tai jas galima butu panaudoti daug kartu didesniu efektyvumu. Beje daugiausia greziniu vienu metu turbut yra padares Mars Orbiteris ir tai tik i keliasdesimt cm gyli ir, beje, jau susidures su nenumatytomis uolienu (dulkiu) savybemis, del ko inzinieriams reikejo labai pasukt galvas, kaip pratest eksperimentus. Taigi , o mes mastom apie grezima 15 dienu ir uolienu saudyma (nezinia is ko:), visai uzmirstant, kad technologija privalo buti universali. Siaip kas del uolienu "saudymo" tai mokslininkai sugalvoje paprasteni buda, kaip isnaudot paties asteroido medziagas - tiesiog garinti tas uolienas su saules linzemis ar reflektoriais. Nezinau, kiek tai butu velgi patikima ir pigu. Beje 10 tonu nuskraidint siais laikais i tolimaji kosmosa, tai nera taip ir brangu ar sudetinga. Rusu "Sojuzai" iskelia iki 7 tonu, "Protonai" - iki 20 tonu, amerikieciu "Saturn V" - apie 140 tonu (!), o nuo Zemes orbitos "atplest" galejo net virs 40 tonu.

Bet kaip tada su atominiais užtaisiais? Jei nuo susidūrimo likus 15 metų į šona paleidus galinga užtaisa, ižsiveržusi energija turėtu pakreipti pačio meteorito judėjima ir taip praktiškai susidurimo tikimybe padaryti niekine...