Mokslininkai jau seniai priėjo bendros išvados, kad vienintelis žmonijos evoliucijos lopšys yra Afrika. Tačiau neseniai Gruzijoje rastos pirmykščio žmogaus liekanos verčia abejoti šia aksioma, praneša „The Independent“.

Visuotinai priimtina žmogaus evoliucijos teorija ir teorija, paaiškinančia, kaip ankstyvasis žmogus kolonizavo pasaulį, buvo suabejota po kelių stulbinančių paleontologinių atradimų, kurie verčia manyti, jog Afrika nebuvo vienintelis žmonijos lopšys.

Archeologinių kasinėjimų vietovėje, esančioje už dviejų valandų kelio nuo Gruzijos sostinės Tbilisio, mokslininkai aptiko nemažai senovės žmonių kaukolių, kurios ilgoje žmogaus evoliucijos istorijoje atverčia Eurazijos puslapį.

Iš rastų kaukolių, žandikaulių ir galūnių kaulų spėjama, kad mūsų senovės protėviai iš Afrikos migravo daug anksčiau nei manyta, ilgą laiką praleido Eurazijoje, vėliau vėl grįžo į Afriką užbaigti žmonijos istorijos.

Ekspertai mano, kad viduramžių laikų Dmanisi kaime, esančiame Kaukazo papėdėje, rasti suakmenėję kaulai, kuriems, kaip spėjama, yra apie 1,8 mln. Metų, nenuginčijamai yra seniausios žmogaus liekanos, rastos ne Afrikoje.

Tačiau labiausiai mokslininkus nustebino faktas, kad šie ankstyvieji žmonės (arba homininai) atrodė daug primityvesni nei Homo erectus, kurie, kaip buvo manoma iki šiol, pirmieji išvyko iš Afrikos apytikriai prieš 1 mln. metų.

Dmanisi žmonių smegenys apie 40 proc. mažesnės nei Homo erectus smegenys, be to, jie daug žemesnio ūgio nei stačiojo žmogaus skeletai, pasakė Davidas Lordkipanidzė, Gruzijos nacionalinio muziejaus generalinis direktorius.

„Iki mūsų atradimo vyravo nuomonė, kad žmonės iš Afrikos migravo apytikriai prieš 1 mln. metų. Jie jau turėjo sudėtingus akmeninius įrankius, o jų kūno anatomija buvo gana išsivysčiusi, ypač smegenų galia ir galūnių proporcijos. Tačiau mūsų atrasti kaulai byloja ką kita“, - pasakė profesorius D. Lordkipanidzė.

Komentarai (19)