Nauji griuvėsiai gali atverti Majų civilizacijos žlugimo paslaptis (8)
Dvi apleistas piramides apsupę devyni „laike sustingę“ rūmai gali padėti atskleisti senovės Majų civilizacijos paslaptis, teigia archeologų komanda.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kalvotose džiunglėse pasislėpusi senovinė Kiuico (KIE-yuk) vietovė buvo viena iš dešimčių Puuco regione, Meksikos Jukatano valstijoje, įsikūrusių senovės majų centrų, kuriuos jie apleido prieš dešimt amžių. Archeologų radiniai šioje vietovėje galėtų pateikti daugiau žinių apie tai, kodėl tai įvyko, informuoja „USA Today“.
„Žmonės tiesiog iškeliavo ir viską paliko. Iki šiol turėjome labai mažai įrodymų, pasakojančių apie tą momentą, kai jie išvyko, tai praeityje įšaldyta akimirka“, – teigė tyrinėjamus vykdantis JAV archeologas George`as Bey.
Senovės ar „klasikinė“ Majų civilizacija buvo Centrinės Amerikos civilizacijos dalis. Majai labiausiai žinomi dėl savo laiptuotų piramidžių, medžio drožinių bei sienų tapybos, o taip pat dėl fakto, jog apie 900 metų po Kristaus masiškai apleido pietų Meksikoje, Gvatemaloje, Belize ir Salvadore buvusius savo miestus. Jie keliavo šiaurės Jukatano link, kur jų palikuonis sutiko XVI amžiuje į Centrinę Ameriką atvykę ispanų konkistadorai (šiandien Centrinėje Amerikoje gyvena apie 6 mln. šiuolaikinių majų).
Ankstesni G. Bey ir Meksikos nacionalinio archeologijos ir istorijos instituto mokslininko Tomaso Gallaretos tyrinėjimai parodė, jog majai Puuco regione apsigyveno dar 500 metai prieš Kristų. Tad kodėl jie susiruošė keliauti į pakrantę yra dar viena Majų civilizacijos žlugimą gaubianti paslaptis.
Naujų žinių apie tai gali pateikti Kiuicas, kur archeologai ištyrė dvi piramides ir daugybę ant kalvagūbrių išsidėsčiusių ir centrą juosiančių rūmų. Archeologus ypač sudomino ant kalvos esantis pastatų kompleksas, dėl ilgų laiptų, vedančių nuo Kiuico iki už mylios esančių centrinių rūmų, pramintas „Laiptais į dangų“.
Tiek piramidės, tiek rūmai, atrodo, buvo pristatyti vėliau, maždaug IX amžiuje, tuo metu kai toliau į pietus buvę Majų civilizacijos centrai apleisti. Kai archeologai ėmė tirti ant kavos esančius rūmus, jie aptiko įrankių, akmeninių peilių ir kirvių, girnų ir puodų. „Tai buvo visiškai netikėta, atrodo, kad jie paliko visus daiktus, tikėdamiesi ten dar sugrįžti“, – teigė G. Bey.
„Jų radiniai labai įdomūs ir daug žadantys. Jei tai iš tikrųjų buvo skubus pasitraukimas, tai pateikia svarbių įžvalgų apie to meto socialines aplinkybes ir žada išsamių duomenų apie tai, kaip tuo metu žmonės gyveno“, – teigė Arizonos universiteto archeologas Takeshi Inomata.
„Tačiau turėčiau pridurti, jog nustatyti, kad tai buvo skubus pasitraukimas, nebus lengva. Tokie radiniai gali reikšti ir kitką ir pavyzdžiui, būti susiję su ritualinėmis apeigomis“, - pridūrė T. Inomata.
Tačiau G. Bey ir jo komanda ketina ir toliau tęsti darbą bei įrodyti, kad jų teigininiai yra teisingi. „Manau, tai galima palyginti su Pompėja, kur žmonės užrakino savo namų duris ir išvyko, su savimi pasiimdami kai kuriuos daiktus, o visa kita palikdami“, – sako G. Bey.
Iki šiol lieka paslaptis, kas privertė majus palikti savo gyvenvietes.
