Gyvybė be vandens: kai susilieja mokslas ir fantazija

* Metabolizmas - ne. Visata gyvena "iš savęs". * Dauginimasis - ne. Visata yra viena. * Augimas - tikriausiai ne. Ji tik pučiasi, bet naujos medžiagos ar energijos neįgyja. * Atsakas į impulsus - ne. Nėra išorinių stimulų. * Organizacija - ne. Nėra su kuo organizuotis. * Prisitaikymas - labai jau dalinai. Prie ko? Prie potencialiai kintamos erdvėlaikio struktūros? * Homeostazė (vidinės struktūros optimizavimas) - ne. Atskirose srityse vyksta organizacija, bet šiaip vidinė entropija auga. Taigi Visata neatitinka "ieškomos gyvybės" net pagal "nežemiškos bakterijos" požymius. Nors... 1. Jei ieškome nežemiško intelekto - galbūt galima spėti, kad Visata gali būti mąstantis padaras. You'll never know. 2. Jei laikysime, kad Visata yra gyva, kadangi joje yra kitokios gyvybės požymių ar netgi pilnaverčių organizmų - tuomet taip, greičiausiai Visata gyva ;]

1. Metabolizmas - Gyvena "iš Saulės", ne vien iš savęs. Nors ir nevyksta jokios metabolinės reakcijos, tačiau tikrai gyvena ne "iš savęs". 2. Augimas - Žiūrėti pirmą. 3. Atsakas į impulsus ir prisitaikymas - Stabili orbita - prisitaikymas, atmosfera degina krentančius meteorus - prisitaikymas ir atsakas į impulsus. Nors greičiau tik atsitiktinumas, kad turim tinkamą atmosferą lyginant su kitomis planetomis. 4. Organizacija - Kokiose srityse didėja organizacija? Biosferoje? Spėju, kad biosfera yra organizuota dėl entropijos didėjimo kituose regionuose (Žemės šerdis/centras). 5. Homeostazė - vėlgi branduolys. Osciliuojantys magnetinio lauko poliai (apsiverčia kas 10 000 - 1 mil. metų ar kažkas tokio). Čia pirmi šovę galvon pavyzdžiai.. O šiaip tai taip, Žemė nėra gyva

kazkaip zmones viska megsta lyginti pagal save ir ziureti per siaura prizme. visi mano kad jie yra pasaulio bamba (geocentrizmas labai patiko zmonems ). ziurekit placiau ir jus pamatysit, kad jus (o ir ta pati zeme - saules sitema) esat tik nereiksmingos dulkes, kurios visatoje net negali buti vertijnamos ar tuo labiau daryti kokia nors itaka. cia taip abstarkciai

Taip, tikrai. O kaip tamsta apibrėžtumėt gyvybę? Bilekas, kas stabilizuojasi ir turi tam reikiamų savybių netinka. Tokių sistemų pridariau per fizikos laborus.

Žemėje yra daugybe gyvybes rušių kurioms nereikia nei vandens, nei deguones (jis dar ir kenksmingas). Gali ištverti milžiniška slėgi bei karšti. Yra gyvybes formu, kurios pačios susikuria sau ekosistema. Mano nuomone, kad gyvybe naudoja deguoni ir vandeni čia yra tik atsitiktinumas, kad šitie komponentai buvo taip laisvai prieinami. Deguonio atsiradimas buvo pašalinis gyvybės produktas, lyg pirminės gyvybės rūšys jį pradėjo gaminti... Jei gyvybe karta užsimezga ir pasklinda, tada ją visiškai sunaikinti tampa labai sunku....

rwc, kosmologija yra mokslo dalis. Taigi jei tai ne mokslinė teorija, tai ir ne kosmologinė. Beje, tikrai tikiu, kad astronomai, astrofizikai ir visi kiti tikrai netyrinėja "Dievulio teorijos". Bet neikim ta linkme. Man tokio tipo teorijos neįdomios ir/nes neturi nieko bendro su mokslu... Nightbringer, daugybė, tai kiek? Galiu lažintis, kad rūšių skaičiumi arba biologinių individų skaičiumi vandenį ir deguonį metabolizuojanti gyvybė sudaro didžiają dalį. Tokios bakterijos, archėjai ar grybai, kurie minta metanu giliai povandeniniuose geizeriuose, ar metabolizuoja uraną ar geležį sudaro, geriausiu atveju (mano spėjimu) max 5% rūšių/individų. Galime teigti, kad vanduo yra tik atsitiktinumas. Bet pažvelkime atidžiau: H2O yra poliška molekulė (t. y. ji turi labiau teigiamą vieną "galą" ir labiau neigiamą kitą "galą"). Visos amino rūgštys yra tokios, kokios yra, ir sukuria tokius proteinus vien dėl vandens poliariškumo. Hidrofobiškos amino rūgštys besilankstant proteinui "pasislepia" proteino viduje, hidrofiliškos lieka jo išorėje. Tagi, biologinė saviorganizacija (galbūt dalinai) yra priklausoma nuo poliško tirpiklio (kaip pvz. vanduo). Pakankamai maža tikimybė, kad sudėtinga saviorganizacija/organizacija atsiras ne poliškame tirpale. Kita vandens savybė - autoprotolizės konstanta (autoprotolysis constant, K_H2O). Ji parodo, koks didžiausias skirtumas galimas tarp rūgščiausio ir baziškiausio to tirpalo variantų. Taigi vandens K_H2O = 14 (pH vandeny būna nuo 0 iki 14). Visgi, yra molekulių, kurios, lyginant su vandeniu, turi daug didesnę konstantą. Pvz. amoniakas (kuris turi gana paprastą ir primityvią formulę, tačiau nežinau, kokios sąlygos būtinos jam susikurti natūraliai) turi K_NH3 = 33. Šaltinis, pvz: http://old.iupac.org/publications/pac/1 ... 2x1693.pdf . Kuo didesnis K, tuo "daugiau chemijos tame tirpale galima padaryti". Taigi šiuo atveju vanduo nėra visiškai išskirtinis. Vienas iš mano dėstytojų, netgi sakė, kad NASA turėtų ieškoti tam tikrų skystų medžiagų, kurios turi daug didesnį K nei vanduo. Žinoma, yra nemažai medžiagų, kurios turi daug mažesnį K. Žinoma, čia kalba eina tik apie skystas medžiagas... Dar viena vandens savybė yra vandeniliniai ryšiai. Jie palaiko daug aukštesnę virimo temperatūrą. Tad ir skysčiu vanduo būna aukštesnėje temperatūroje nei daugelis kitų atitinkamų medžiagų. O skysta terpė, bent jau mums žinomai biologinei gyvybei yra būtinai vystymuisi. Iš šitų trijų savybių, vandens molekulės poliariškumas, mano manymu yra svarbiausias. Visgi, amoniakas, kaip matom, netgi pranašesnis (irgi poliška molekulė, autoprotolizės konstanta daug didesnė, formuoja vandenilinius ryšius, nors ir silpnesnius už vandens molekulių). Nežinau, kiek dar tinkamų molekulių tokiu atžvilgiu atrastumėme. Nežinau, kaip formuotųsi ir biologija alternatyviuose tirpaluose. Bet žinau, kad jie galimi.

Tada jei mes nereiksmingi, tai ir tu nereiksmingas, ir isvis kodel tada mes tusciai cia rasome ? Tada nafik viskas cia nereiksminga, tad prisikurkime, ka jau seniai padareme, "isivaizduojamu tarplanetiniu kaimynu", kadangi jau zmonijos rase ant tiek durna, ir visos kitos neigiamos savybes atsibodo paprasciausiai ir nusprende griebti nematoma jauti uz ragu. O ir siaip zmogus mato tai ka nori matyti, o kas pas ji po kojomis tai visiskai pofig, ir is to seka, kad didele problemu nasta pasimirsta, bet kai ateina pirmadienis ir kazkaip jis viska primena kiekvienam mirtingajam P.S Jei laikai savo buties egzistencija nereiksminga, tai manau, kad tu i si pasauli patekai per klaida... no offence.

Turbut tavo " centriniame kompiuteryje" elektrocheminiai akiu impulsai nesuzadino kitu grandynu ar neoronu smegenu zieveje, t.y nepasieke tavo minimalaus fantazijos lygio susizadinimo Siaip tai fantazijos yra tik labai maza dalele. Ir labai teisingas interpretavimas patampa, jei norime aiskint ir paaiskint ko ieskome, nes pvz su fantazija gali sukurti bet ka, o mum bet ko nereikia, reikia apciuopiamo, nes kitaip iseina oftopas ir niekaip kitaip.

atzvilgiu beveik nereiksminga. O jei tau kito zmogaus nuomone nepriimtina, arba jos, net nesupranti, tai nepezek cia nesamoniu apie klaida, biski gal gerbk kitus....

Mm... Aš čia tikriausiai ne į temą pataikysiu, perksaičiau tik pora komentarų, bet kodėl 12kl fizikos vadovėly Astrofizikos skyriuje yra tema "kosmologija"? Dar su paaiškinimu: Astrofizikos šaka, tirianti Visatos objektų kilmę ir raidą, vadinama kosmologija. Ten hablo dėsnis, didžiojo sprogimo hipotezės yra.. lyg ir viskas remiasi stebėjimais.. tai kaip čia su ta kosmologija? senas leidinys?

, tai nebepavyktų turėti vandenilinių ryšių ir komplementarumo tarp bazių (nes poliškų bazių atomus reiktų pakeisti kažkuo kitu, ir 100% tai nebesudarytų vandenilinių ryšių). Taip nebeišeitų turėti dvivijos xNR molekulės, tik vienvijas. Galiausiai xNR, turėdama vieną hidrofobišką (bazių) pusę ir vieną hidrofilišką (fosfatinę) pusę, turėtų nukeliauti į tirpalo paviršių ir "gulėti" taip, kad hidrofiliška pusė būtų atsukta į vandenį, o hidrofobiška pusė atsuktą į orą/lipidus/bet kokią kitą hidrofobišką pusę. Taigi xNR molekulės keliautų į mėgintuvėlio paviršių ties tirpalo ir oro "interfeisu" arba ląstelės membranos link. Ai... ten gi dar branduolio ribos pakeliui... Na bala žino, kur keliautų, bet stengtųsi "pabėgti"... Tiesa, net būdama vienvija xNR yra susisukusi į spiralę, tad reiktų dar skaičiuoti, ar sumažinama energija "išsukant" spiralę ir "ištiesinant spiralę+patalpinant "interfeise"... Rezultate, xNR tirpale turėtų Aišku, galime fosfatus pakeisti kažkuo turinčių mažesnį neigiamą krūvį (pvz. peptidinė nukleininė rūgštis http://en.wikipedia.org/wiki/Peptide_nucleic_acid ) kas padidina lydymosi (melting) temperatūrą (dvivijos xNR skilimą į vienvijas xNR) keliais laipsniais. Na, yra ir kitų savybių tikriausiai, bet apie jas nieko negaliu pasakyti. Beje, manoma, kad PNR gali būti pirminė molekulė, iš kurios atsirado (diferencijavosi) DNR, RNR ir peptidinės (baltymų) molekulės. rwc, kažkaip man atrodo, kad Tu visą šitai žinojai ir arba norėjai pasitikslinti arba mane išbandyti arba įrodyti, kad kažkurioj vietoj klystu.

Nieko as neiskreipiu, lygiai jis ta pati daro kaip ir as. Kaip sauksi taip ir atsilieps. Ir nera cia ko nesuprast, kai viska elemantariai stabmeldiskai issako viska, jis tiesiog pasako, kad mes esame nereiksmingi, nors ir visatos atzvilgiu taip NERA. Dedasi zvelgenciais placiai, bet ju trumparegiskumas atsiranda kitame lazdos gale, kai nezino kas yra reiksminga. O gal tu nori pamegint atsakyti kas butu reiksminga visatos atzvilgiu ?

tu reiksmingas, esi pasaulio bamba ir viskas sukasi aplink tave

Netaip mane supratai. Aš sakiau, kad žemėje užtenka gyvybės formų kurios nevartoja H2O ir O2 tiesiogiai, kad būtų galima teigti, kad tų dvejų molekulių nebuvimas vistiek išlieka palankios sąlygos gyvybei. O net tas 1% rūšių, kiek milijonų ar milijardų būtų? O O2 lyg buvo pirminių gyvybės formų šalutinis produktas? Mokslininkai kalba apie gyvybes formas sudarytas iš visiškai kitokių medžiagų, kaip silicis, arsenas ar egzotiškos aminorūgšių panaudojimas givybės procsuose. Man atrodo yra įrodyta ekspermentiškai (tik neprisiminsiu tiksliai), kad idėjus kažkokių primityviu junginų ir leidus jiems dalintis, tarp jų atsiras mutacijos ir taip vis sudetingėjant, gaus pranašuma prieš kitus ir išplis... Gal kas pakomentuosite plačiau. O tirpiklio alternatyvos spėjamos yra dvi: metanas ir etanas. Pačioje žemėje yra labai sudėtingų vietu išgyvenimui, bet gyvybe net ir ten sugeba prisitaikyti ir klestėti. Kažin, gal pati žemė turi dar nepalankesnių vietu gyvybei egzistuoti (ir ji ten egzistuoja) nei koks marsas. Lyg yra teoriju, kad marsas buvo kažkada visiškai kitoks, kad buvo panašus į žeme... P.S: O kas jei pačioje žemėje gyvybe buvo užmegzta kelis kartus? Kas jei pas mus egzistuoja kelios skirtingos jos rūšys?

Norėjau tiesiog paklausti, nes mano kuriamame modelyje H2O "simetriškas". T.y., ar galima laikyti vandens terpę kaip tam tikrą vienalytį lauką xNR aplinkoje?

Tik tiek ?

Apie ka ?