Aleksandras Makedonietis nebuvo pirmas Aleksandrijoje
(5)
Aleksandrui Makedoniečiui ilgą laiką buvo priskiriami nuopelnai už tai, kad jis pirmasis apgyvendino išilgai Egipto pakrantės esančias vietoves, kurios vėliau tapo dideliu miestu-uostu Aleksandrija. Vis dėlto, per pastaruosius metus padaugėjo įrodymų, kad žmonės apsigyveno toje vietovėje daug anksčiau, praneša livescience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Naujausiais įrodymais, kad keli šimtai metų prieš Aleksandrą Makedonietį vietovė jau buvo apgyvendinta, tapo nuosėdinių uolienų sluoksniuose rastos mikroskopinės žiedadulkių ir medžio anglies dalelės.
331 m. pr. m. e. Viduržemio jūros pakrantėje, vakariniame Nilo deltos pakraštyje Aleksandras Makedonietis įkūrė Aleksandrijos miestą. Dėl išskirtinės savo išsidėstymo vietos miestas tapo pagrindiniu Antikos laikų uostu. Taip pat Aleksandrija garsėjo savo švyturiu (vienu iš septynių pasaulio stebuklų) ir didžiausia biblioteka pasaulyje.
Vis dėlto, per pastaruosius kelis metus šios vietovės nuosėdinių uolienų sluoksniuose, susiformavusiuose keliais šimtais metų anksčiau nei Aleksandras Makedonietis atvyko čia, mokslininkai aptiko keramikos gaminių skeveldrų ir švino pėdsakų. Tai leidžia manyti, kad žmonės šioje vietovėje apsigyveno daug anksčiau (nors jų gyvenamoji vietovė ir buvo mažesnė, nei ta, kurioje vėliau įsikūrė Aleksandrija).
JAV Geologijos tyrimų tarnyboje dirbantis Christopher Bernhardtas ir jo kolegos, atlikdami platesnį vietovės klimato tyrimą, paėmė nuosėdinių uolienų branduolio mėginius (iš žemės išgręžtus ilgus, cilindro formos uolienų mėginius), kuriuose buvo beveik 8 tūkst. metų senumo uolienų sluoksniai.
Šiuose nuosėdinių uolienų sluoksniuose C. Bernhardto vadovaujama mokslininkų grupė, siekdami nustatyti pokyti nuo pirmykščių vietovės augalų iki su žemės ūkiu susijusių augalus, ištyrė įstrigusias žiedadulkių daleles. Tirdami jie aptiko mikroskopines medžio anglies daleles, kurios gali byloti apie ten žmonių kadaise kūrentus laužus.
Ties 3 tūkst. pr. m. e riba C. Bernhardto komanda aptiko pokytį žiedadulkėse nuo vietinių žolių į kitus su žemės ūkiu susijusius augalus - javus, vynuoges, tabaką. Be to, jie pastebėjo akivaizdų medžio anglies dalelių padidėjimą. Visa tai leidžia manyti, kad vietovė buvo apgyvendinta daug anksčiau nei joje įsikūrė didysis Aleksandrijos miestas.